Tačiau jo pradinius užmojus teko sumažinti, nes tokio biudžeto priešininkai, kurių priešakyje stojo Nyderlandai, baiminosi, jog nemaža dalis bendrojo biudžeto lėšų atiteks krizėms neatsparioms šalims, tokioms kaip Italija, Graikija ar Ispanija.
„Šiąnakt padarėme tai, ką buvome numatę padaryti: sukūrėme tikrą euro zonos biudžetą“, – paskelbė Bruno Le Maire po ilgiau kaip 12 valandų trukusių derybų.
„Pirmą kartą sukūrėme veiklos biudžetą, kuris euro zonos šalims padės siekti didesnės konvergencijos ir didesnio konkurencingumo. Tai proveržis“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.
„Pirmą kartą pradėsime apie ateitį galvoti kaip susivienijęs blokas ir koordinuosime savo ekonominę politiką“, – pridūrė jis.
Euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės vadovo Mario Centeno (Marijaus Senteno) atstovas spaudai tviteryje pasveikino ministrus pasiekus susitarimą ir pridūrė, jog išsamesnė informacija bus paskelbta per vėliau penktadienį įvyksiančią spaudos konferenciją.
Ministrų pasiektas susitarimas nėra oficialiai vadinamas biudžetu, nes turtingesnių šalių politikai galėtų pernelyg jautriai reaguoti į tokį pavadinimą.
Tai, ką suderino ministrai, pavadinta Konkurencingumo ir konvergencijos biudžeto priemone (angl. BICC). Tai bus riboto pajėgumo fondas, kuris bus naudojamas kaip priemonė remti reformų įgyvendinimą.
Nustatyti kitokį biudžeto pavadinimą pareikalavo Nyderlandai, kurie sutiko šiai priemonei pritarti tik tuo atveju, jeigu jos mastas tebebus kuklus.
„Ilgos ir vaisingos diskusijos Eurogrupės susitikime Liuksemburge“, – tviteryje parašė Nyderlandų finansų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra), paminėjęs „puikius“ proveržius kitose srityse, įskaitant Europos stabilumo mechanizmo reformą.
Apie euro zonos biudžetą jis teparašė, jog „diskusijos dėl BICC finansavimo bus tęsiamos vėliau“.
Baiminasi, jog bus mažiau pinigų
Visos šalys sutarė, jog galutinė biudžeto suma bus kur kas mažesnė negu iš pradžių tikėjosi Prancūzijos prezidentas, kuris buvo numatęs kelių šimtų milijardų eurų sumą.
Du agentūros AFP šaltiniai Europos institucijose paminėjo 17 mlrd. eurų biudžetą, kuris per septynerius metus būtų paskirstytas tarp 19 bendros valiutos bloko šalių ir kuris būtų susietas su bendru ES biudžetu.
Taip pat vis dar svarstoma, ar pinigai turėtų būti skiriami tik iš ES biudžeto ir ar euro zonos biudžetą taip pat būtų galima padidinti nacionaliniais valstybių narių įnašais.
Tačiau kelios šalys nepritaria pastarajai galimybei, nes baiminasi, jog tokiu atveju sumažės bendrajam ES biudžetui atitenkanti suma.
Ministrų pasiektas kompromisinis susitarimas kitą savaitę Briuselyje įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus pristatytas ES vadovams, kad būtų oficialiai patvirtintas.
