Be Italijos ir Prancūzijos, ES kritikos taip pat sulaukė Ispanija, Portugalija ir Belgija dėl išpūstų biudžetų, minėtų šalių vyriausybėms po rinkimų vis dar rengiant išlaidų planus 2020 metams.
Į kritikos sulaukusiųjų sąrašą pateko ir Slovakija, Slovėnija bei Suomija.
ES valstybės skolos ir deficito taisyklės, kurių dažnai nepaisoma, yra kertinis narystės euro zonoje akmuo: šalių, kurios naudojasi bendra valiuta, prašoma apriboti deficitines išlaidas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP,) o bendrą skolą – iki 60 procentų.
Briuseliui ypač didelį nerimą kelia Italijos skolų kalnas, kuris, kaip prognozuojama, pasieks net 136,8 proc. BVP ir bus didžiausias euro zonoje, neskaičiuojant išgelbėtos Graikijos įsiskolinimo.
Manoma, kad 2020 metų pabaigoje Prancūzijos skola pasieks 98,9 proc. bendrojo vidaus produkto.
Prancūzija, Italija, Belgija ir Ispanija „nepakankamai pasinaudojo palankiu ekonominiu laikotarpiu, kad sutvarkytų savo viešuosius finansus“, – pareiškė sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
„2020-aisiais šios šalys neplanuoja jokio reikšmingo fiskalinio koregavimo ar nors fiskalinės ekspansijos“, – pridūrė jis.
Siekdama kovoti su didėjančiu įsiskolinimu, Europos Komisija nurodė valstybėms narėms mažinti ilgalaikes išlaidas, tokias kaip valstybinės pensijos, arba sušvelninti darbuotojų samdymo ir atleidimo iš darbo taisykles.
Roma ir Paryžius nesutaria su ES dėl pažadėtų reformų masto, todėl artimiausiais mėnesiais privalės derėtis su Briuseliu, kad kitais metais išvengtų galimų nuobaudų.
Prieš metus Europos Komisija pirmą kartą atmetė nacionalinį biudžetą, kai nepavirtino Italijos 2019 metų išlaidų planų, kuriuos pateikė populistinė kraštutinių dešiniųjų koalicija.
Garsiai atsisakiusi paklusti Europos reikalavimams, Roma vėliau apsigalvojo ir sutiko su sumažinti išlaidas ir įsiskolinimą.
