Tokia tikimybė išaiškėjo po pirmadienį ir antradienį Vroclave (Lenkija) įvykusios Europos Sąjungos (ES) šalių narių energetikos ministrų diskusijos, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Dienraščio žiniomis, Vroclave įsiliepsnoję ministrų ginčai esminiu – bendros energijos išteklių importo politikos su trečiomis šalimis – klausimu gali atšaldyti Europos Komisijos ir energetikos reikalų komisaro entuziazmą įtikinti ES nares privalomai keistis informacija apie su energijos išteklių tiekėjais sudaromas dvišales sutartis.
Didžiųjų ES šalių atstovai kol kas skeptiškai vertina Europos Komisijos siūlomą pagalbą derantis su naftos ir dujų eksportuotojais – niekas garsiai tarsi ir neprieštaravo dėl Europos Komisijos pagalbos. Tačiau galų gale ėmė vyrauti nuomonė, kad Komisija galėtų įsikišti į sutarčių su trečiosiomis šalimis sudarymo procesą tik ES valstybės paprašyta.
Lietuva Briuselio įtraukimą į dvišales diskusijas su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ laiko politine sėkme.
Tvirtos ES energetikos ministrų paramos, dienraščio žiniomis, sulaukė kita Lietuvai svarbi ES komunikato projekto gairė, sakanti, kad aukščiausi ES branduolinės saugos standartai, įskaitant patikros galimybę, kuo skubiau turi būti taikomi visoms atominėms jėgainėms, kurios statomos ne tik ES viduje, bet ir arti jos sienų.
Komunikato projekte yra dar viena svarbi Lietuvos atstovų pastangomis įkelta nuostata, reikalaujanti, kad Europos Komisija pradėtų derybas su Rusija ir Baltarusija ir susitartų, kaip bus valdomi trijų Baltijos šalių elektros energijos perdavimo tinklai, sistemos dažnius sinchronizavus su ES elektros energijos sistema.
Dažnių sinchronizavimo problema didelių diskusijų ES Vadovų Taryboje kol kas nekelia, kaip įtariama, dėl to, kad partneriai ją menkai suvokia. Tačiau ir tarp Baltijos šalių dėl skirtingų energetikos infrastruktūros plėtros interesų nėra bendro požiūrio, kaip, kada ir už kiek elektros energijos perdavimo sistemą, kuri iki šiol tebeveikia sinchroniškai su Rusijos IPS/UPS sistema, reiktų suderinti su europietiška.
