Užsienyje nuolat besilankantys Klaipėdos krovos kompanijų atstovai ne kartą įsitikino, kad uostų naujų krantinių statyba ir gilinimo darbai ne tik gali būti įtraukti į ES transporto paraiškų sąrašus, bet ir be trukdžių finansuojami. Tai gana akivaizdu Vokietijoje, ypač buvusios rytinės dalies uostuose, tokiuose kaip Štarlzundas, Rostokas ar Vismaras.
Tai, kad ES apribojimai yra tik mitas, dabar įrodo ir kaimynės Latvijos Liepojos uosto gilinimo projektas.
Tačiau, kitaip nei latviai, lietuviai uostą tvarko tik valstybės lėšomis ir tam kasmet skiria 100-150 mln. litų.
Liepoja pinigų neprasnaudė
Uostą valdanti Liepojos specialioji ekonominė zona šiomis dienomis paskelbė akvatorijos gilinimo konkursą darbams, vertinamiems 22 mln. latų (per 80 mln. litų), atlikti. Pranešimuose nurodoma, kad pagrindinis finansinis šaltinis bus ES Sanglaudos fondo 2007-2013 metais skirstomos lėšos.
Šio jau pernai plačiai ES dokumentuose paviešinto projekto, kurį tikimasi įgyvendinti iki 2010 metų vidurio, tikslas – pagerinti ir padaryti saugią jūrinę infrastruktūrą, kad Liepojos uostą būtų galima įtraukti į transeuropinius tinklus.
Trečio pagal reikšmę Latvijos uosto akvatorija bus pagilinta nuo dabartinių 9,5 metro iki 12 metrų, kanalas – iki 12,5 metro, kad būtų galima priimti, kaip nurodoma Liepojos specialiosios ekonominės zonos interneto svetainėje, visus „Panamax“ ir „Handymax“ tipo laivus.
Tvarko tik valstybės lėšomis
Iki šiol Klaipėda artimiausio užsienio uosto planuose neįžvelgė konkurencijos grėsmės. Buvęs tarybinis karinis uostas komercinę veiklą pradėjo prieš gerą dešimtmetį. Pernai 16 Liepojos uosto operatorių perkrovė didžiausią kiekį krovinių – 4,19 mln. tonų. Tuo metu Klaipėda – 30 mln. tonų.
Tačiau, kitaip nei latviai, lietuviai uostą tvarko tik valstybės lėšomis ir tam kasmet skiria 100-150 mln. litų. Vienintelė išimtis, ir didžiulis džiaugsmas, kad 2007-2013 metų laikotarpiui pavyko gauti 350 mln. litų ES paramą keleivių ir krovinių terminalo statybai, kuri, deja, niekaip nepajuda iš mirties taško. Anot Krovos kompanijų asociacijos vadovo Aloyzo Kuzmarskio, dabar, keičiantis uosto vadovybei, vėl nėra kam pasirūpinti 3 mln. litų kainuojančiu gyventojų iškeldinimu.
Panaudota – ašaros
Verta priminti, kad valdininkų požiūris į Klaipėdos uosto reikalus lygiai prieš metus plačiai aptartas per tarptautinę konferenciją Vilniuje. Tada viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atstovas Klaudijus Maniokas, kalbėdamas apie ES paramą transporto sektoriui, nurodė, kad iš beveik 500 mln. litų 2004-2006 metais gautos ES struktūrinės paramos tik 2 proc. teko Klaipėdos uostui (informacinei sistemai sukurti). Daugiausia panaudota keliams (43 proc.), miesto transportui (24 proc.), geležinkeliams (21 proc.). Tiek pat, 2 proc., skirti ir vandens keliams. Taip esą buvo atkurta investicijų į skirtingas transporto rūšis pusiausvyra.
Šiuo metu Klaipėdos uostas Lietuvoje yra kone pelningiausiai dirbanti transporto ūkio dalis. Todėl tarp krovos kompanijų finansinių poreikių ir valstybės galimybių atsiradusią investicinę tuštumą Susisiekimo ministerija ir uosto naudotojai vieni kitus ragina užpildyti ES paramos lėšomis.
Šiemet pirmą kartą surengtame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje ministras Eligijus Masiulis pripažino, kad tai daryti turėtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. O papildomi milijonai visų pirma turi būti skiriami, kaip ir Liepojoje, gilinimo darbams. Tada užtektų lėšų krantinėms statyti.
Tačiau Latvijos tema per šį pasitarimą buvo paliesta kalbant ne apie ES paramą, o apie NATO krovinius, kurių šimtai tūkstančių tonų, pasak laivų savininkų atstovo Vytauto Lygnugario, į Afganistaną keliauja per Rygą.
