„Tai svarbus laimėjimas, – pareiškė ES šiuo metu pirmininkaujančios Slovakijos prekybos ministras Peteris Ziga. – Europa negali būti naivi ir turi ginti savo interesus, ypač dempingo atveju.“
Pokyčiams pritarta, nors jiems ir priešinosi Didžioji Britanija ir Švedija, kurių nuomone, tokios priemonės pakenks automobilių sektoriui ir atvers pavojingą kelią link protekcionizmo.
Šių pokyčių ypač siekė plieno gamintojai, smarkiai nukentėję dėl kainų kritimo, kurį išprovokavo visų pirma dėl Kinijos susiformavęs pasiūlos perteklius ir pigaus importo antplūdis.
Pagal sutartas priemones yra keičiama vadinamoji „mažesnio muito taisyklė“, pagal kurią griežtai ribojami ES antidempingo tarifai.
Pagal galiojančią sistemą JAV Kinijos plieno importui gali nustatyti griežtesnius tarifus negu ES.
Pavyzdžiui, šaltai valcuotam plienui ES nustatytas muitas sudaro 21 proc., o JAV taiko vidutiniškai 265 proc. muitą.
Šį sprendimą ES pasiekė praėjus dienai po to, kai Kinija Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) apskundė Briuselio ir Vašingtono nenorą į Pekiną žvelgti kaip į rinkos ekonomiką.
2001 metais, kai Kinija įstojo į PPO, stojimo sutartyje buvo nustatyta, kad organizacijos valstybės narės vertinti Kiniją kaip ne rinkos ekonomiką gali tik 15 metų.
Šis laikotarpis baigėsi sekmadienį, tačiau JAV, ES ir Japonija iki šiol ignoruoja šį pokytį ir toliau taiko griežtesnes taisykles, kuriomis ginasi nuo neteisėtai pigių kiniškų produktų.
