Nors ir apytikris, 2013 metų kalendorius buvo sudarytas per 11 valandų trukusias derybas Briuselyje vykstančiame viršūnių susitikime. Šis procesas galiausiai turėtų atverti galimybę į sunkią padėtį patekusiems bankams gauti lėšų tiesiai iš Europos finansinio gelbėjimo fondų.
Sprendimas buvo priimtas ketvirtadienį rinkose nusistovėjus ramesnėms nuotaikoms, tačiau taip pat vykstant naujam smurto proveržiui Graikijoje, kurioje prasidėjo jau trejus metus vykstanti skolų krizė. Toje šalyje vienas žmogus žuvo per visuotinį streiką ir protestus prieš griežtas taupymo priemones.
27 ES šalių lyderiai iškėlė sau „uždavinį susitarti dėl teisinio pagrindo iki 2013 metų sausio 1 dienos“, sakoma jų pranešime, priežiūros institucijos steigimas vyks „per 2013 metus“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad šis kalendorius „labai ambicingas“, nors Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ragino kuo greičiau įgyvendinti šiuos planus. Pasak kanclerės, ES svarbiau „kokybė negu greitis“, o priežiūros institucija bus „verta savo vardo“.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė, kad Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi nurodė lyderiams, jog „pagrįstos“ šių planų įgyvendinimo prognozės rodo, kad procesas vyks „trumpiau nei metus, tačiau aiškiai ilgiau nei vienas ar du mėnesiai“.
„Negaliu pateikti tikslios datos“, – pripažino ES prezidentas Hermanas Van Rompuy, kai buvo spaudžiamas atsakyti į šį klausimą paryčiais vykusioje spaudos konferencijoje.
Pasak jo, šį klausimą spręs ES finansų ministrai, kurių kitas susitikimas numatytas lapkričio 12 dieną.
