„Turime duoti žmonėms darbą ir neturėtumėte duoti melagingų pažadų“, - po derybų Briuselyje, kurios bus baigtos vėliau penktadienį, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Sukurti darbo vietas daugumai jaunuolių prireiks šiek tiek laiko“, - įspėjo ji.
„Svarbiausia šioje srityje yra didinti mūsų konkurencingumą <...>“, - pareiškė Vokietijos vyriausybės vadovė.
ES vadovai susitarė, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšas būtų galima naudoti nuo 2014 metų sausio mėnesio. Pagal šią iniciatyvą bus remiamos įdarbinimo programos ir bus siekiama padėti darbo ieškotojams susirasti darbą kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Tačiau kritikai teigia, kad šių priemonių visiškai nepakanka darbo vietų krizei spręsti. Pavyzdžiui, Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas jas pavadino „lašu jūroje“.
Šiuo metu darbo Europoje neturi ketvirtadalis jaunimo. Krizės alinamose pietinėse euro zonos šalyse, kaip antai Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje, kurių pareigūnai įspėja apie „socialinę nepaprastąją padėtį“, ta dalis yra gerokai didesnė.
Dėl šių lėšų kilo abejonių, nes jų skyrimas priklausė nuo platesnio Europos Komisijos (EK) ir valstybių narių susitarimo dėl ES daugiamečio biudžeto, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais virė karštos diskusijos.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy‘us pareiškė, jog vadovai „ visiškai sutaria“ dėl biudžeto. Tačiau jis pridūrė: „Aptikome tam tikrų biudžeto problemų dėl tam tikrų šalių ir rasime tinkamą sprendimą“.
Tai „techniniai, ne politiniai“ klausimai, paaiškino jis.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas į aukščiausiojo lygio susitikimą atvyko žadėdamas kovoti dėl Jungtinei Karalystei taikomos metinės 3,1 mlrd. svarų korekcijos, kurią dar 1984 metais iškovojo Margaret Thatcher.
„Absoliučiai būtina, kad mes laikytumėmės vasarį pasiekto susitarimo ir apsaugotume Jungtinei Karalystei taikomą korekciją“, - pareiškė jis, turėdamas omenyje vasarį pateiktą pasiūlymą dėl biudžeto.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as pažymėjo, kad korekcijos apskaičiavimo būdas galėtų būti „šiek tiek pakoreguotas“.
Diplomatai teigė, kad dėl D. Camerono prieštaravimų derybų pradžia buvo užvilkinta ir M. Schulzas nerimavo, kad dėl Didžiosios Britanijos premjero pozicijos ketvirtadienį pasiektas kompromisinis susitarimas dėl biudžeto galėtų žlugti.
„Manau, Ministras Pirmininkas [D.] Cameronas niekada nebūna patenkintas, kai mes svarstome Europos biudžetą“, - pareiškė M. Schulzas.
Kai kurie ES diplomatai žodžius rinkosi ne taip atsargiai. Pavyzdžiui, vienas pareigūnas, atsisakęs nurodyti savo vardą, pareiškė agentūrai AFP, jog „tai, kad [D.] Cameronas ir vėl paėmė Europos aukščiausiojo lygio susitikimą įkaitu, yra tikras skandalas“.
„Tokie veiksmai vadovui nedaro garbės“, - pareiškė kitas pareigūnas. „Visa tai yra daroma tam, kad jis galėtų iškeliauti namo švęsdamas pergalę.“
Ekonomikos krizės padariniai sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, be kita ko, ES institucijomis.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad palankiai apie ES manančiųjų dalis sumažėjo nuo 60 proc. pernai iki vos 45 procentų.
Tačiau blokui nepriklausančios šalys ir toliau siekia prisijungti prie bloko. Pirmadienį 28-ąja ES valstybe nare taps Kroatija.
Serbija tikisi penktadienį sulaukti ES aukščiausiojo lygio susitikimo pritarimo pasiūlymui ne vėliau kaip sausio mėnesį pradėti derybas dėl narystės.
Paramos savo siekiui tapti bloko nare tikisi ir Albanija.
Tačiau ES pareigūnai, kalbėdami neoficialiai, reiškia susirūpinimą dėl naujų sunkumų slegiamų ūkių įtraukimo į Europos sistemą. Pagrindinių ES valstybių narių piliečiai vis labiau nepritaria plėtrai į skurdesnius Rytus.
