Naujos ES masto apklausos rezultatai rodo, kad 72 proc. Europos vartotojų mano, jog produkto dizainas yra svarbus renkantis, ką pirkti. Apie trečdalis (31 proc.) respondentų teigia, kad dizainas yra labai svarbus arba ypač svarbus perkant prekę. Be to, pusė ES vartotojų vertina gerą dizainą, o beveik 3 iš 4 (73 proc.) yra pasirengę mokėti daugiau už geresnio dizaino gaminį.
Dizainas yra svarbus, ypač jaunesniems vartotojams: 80 proc. 18–24 metų amžiaus asmenų teigia, kad tai yra svarbus veiksnys, į kurį jie atsižvelgia pirkdami produktus. Jauni žmonės taip pat dažniau yra pasirengę mokėti didesnę kainą už geresnio dizaino gaminius ir dizainą sieja su teigiamomis emocijomis.
Analizuojant atskirus sektorius, duomenys rodo, kad dizainas turi ypač didelę įtaką baldų ir mados pramonėje – 76 proc. ES vartotojų laiko dizainą labai svarbiu veiksniu perkant baldus, o 66 proc. – perkant drabužius ir aksesuarus.
Nors kokybė ir kaina tebėra svarbiausi pirkimo veiksniai, dizainas daro įtaką vartotojų pasirinkimui, ypač jaunajai kartai.
Vis dėlto didelė dizaino vertė didina ir jo pažeidžiamumą – klastojimas bei neteisėtas kopijavimas išlieka plačiai paplitę mados, baldų, elektronikos ir kitų vartojimo prekių sektoriuose.
„Europos dizainas yra vienas iš mūsų didžiausių konkurencinių pranašumų. Jis formuoja gaminius, kuriais kasdien pasitikime, kuriuos vertiname ir kuriais mėgaujamės, tuo pačiu padėdamas įmonėms išsiskirti pasaulinėje rinkoje. Tyrimai rodo, kad vartotojai, ypač jaunesnės kartos, vertina gerą dizainą. Dizaino apsauga suteikia kūrėjams pasitikėjimo diegti naujoves, o įmonėms – konkurencinį pranašumą, taip skatinant augimą ir konkurencingumą, nuo kurių priklauso Europos ekonomika“, - sako EUIPO vykdomasis direktorius João Negrão.
Klastojimas – grėsmė Europos dizainui
Dėl elektroninės prekybos plėtros ir socialinių tinklų įtakos plačiai plinta klastotės, savo išvaizda primenančios originalius gaminius. Apie 13 proc. europiečių nurodo, kad sąmoningai pirko suklastotus gaminius, o tarp jaunesnių (15–24 metų) vartotojų šis skaičius siekia 26 proc.
Remiantis EUIPO duomenimis, su dizainu glaudžiai susijusi mados ir aprangos pramonė kasmet patiria apie 12 mlrd. eurų nuostolių, o dėl suklastotų rankinių, juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių gamintojai visoje ES kasmet patiria apie 2,7 mlrd. eurų nuostolių. Lietuvos drabužių sektoriuje dėl klastočių kasmet patiriama 76 mln. eurų nuostolių, o rankinių, juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių sektoriuose – 13 mln. eurų nuostolių.
MVĮ ypač nukenčia nuo tokių pažeidimų, nes dažnai naudoja ribotą skaičių išskirtinių dizainų ir neturi pakankamų išteklių jų apsaugai užtikrinti.
Be ekonominio poveikio, suklastoti gaminiai gali kelti rimtą pavojų vartotojų sveikatai, saugai bei aplinkai, nes jie dažnai neatitinka saugos ir kokybės standartų. Tyrimai taip pat rodo, kad prekyba suklastotomis prekėmis yra susijusi su organizuotais nusikalstamais tinklais, o kai kuriais atvejais – su išnaudojimu darbe.
Dizainas kaip strateginis įmonės turtas
Dizainu grindžiami pramonės sektoriai sudaro didelę ES ekonominės veiklos ir užimtumo dalį. Juose dirba apie 28 mln. žmonių, o tai sudaro apie 13 proc. ES darbo vietų, taip pat jie sukuria daugiau kaip 16 proc. ES BVP.
Be to, EUIPO tyrimai rodo, kad mažosios įmonės, kurios registruoja savo dizainus, gauna beveik 30 proc. daugiau pajamų vienam darbuotojui ir moka beveik 25 proc. didesnį darbo užmokestį nei įmonės, kurios neturi registruotų intelektinės nuosavybės teisių. Tačiau, nepaisant šių privalumų, tik apie 1 proc. ES MVĮ yra įregistravusios dizaino teises.
EUIPO aktyviai skatina įmones apsaugoti dizainą ir ginti savo teises, ypač mažąsias ir vidutines įmones.
Neseniai įvykdyta teisės aktų reforma modernizavo ES dizaino teisę: supaprastino procedūras, sumažino išlaidas, o dizaino apsauga tapo prieinamesnė, įskaitant naujus novatoriškų ir animacinių dizainų pateikimo būdus.
ES dizaino registracija įmonėms užtikrina greitą ir ekonomišką apsaugą visoje ES rinkoje. Pakanka pateikti vieną paraišką EUIPO. Paraiškos mokestis – nuo 350 eurų. ES registruoti dizainai galioja visose 27 ES valstybėse narėse ir gali būti pratęsiami kas 5 metus ne ilgiau kaip 25 metams.
