Įstatymas priimtas 79 balsais „už“, dviem balsais „prieš“, nė vienam parlamentarui balsavime nesusilaikius.
Palyginti su pernai rudenį patvirtintu 2022 metų biudžetu, ateinantiems metais suplanuotos 2,2 mlrd. eurų, arba 16,4 proc., didesnės įplaukos – 15,6 mlrd. eurų, o išlaidos turėtų didėti 2,7 mlrd. eurų, arba 18 proc., iki 16,8 mlrd. eurų.
Valstybės investicijos kitąmet sieks 775 mln. eurų ir bus 4 proc. solidesnės nei šiais metais.
Prognozuojama, jog mokesčių našta 2023-aisiais sudarys 33,3 proc. BVP.
„Kitų metų biudžetas – saugumo stiprinimo biudžetas. Tai biudžetas, kuris padidins visuomenės sanglaudą ir padės mums geriau susidoroti su nepaprastomis aplinkybėmis, į kurias mus įstūmė agresyvi kaimynė. Tai biudžetas, kuris suteiks Estijos žmonėms pasitikėjimo, kad kartu galime įveikti visus mūsų laukiančius iššūkius“, – pareiškė premjerė Kaja Kallas.
Įstatyme numatytos išlaidos mokytojų, policijos pareigūnų, gelbėtojų, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos darbuotojų atlyginimų, taip pat pensijų ir socialinių pašalpų didinimui. Neapmokestinamas pajamų minimumas nuo ateinančių metų augs iki 654 eurų per mėnesį.
