TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Estų ir latvių darbo užmokestis auga, lietuvių – mažėja jau trečius metus iš eilės

Julita Varanauskienė
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Julita Varanauskienė
Šaltinis: 15min
0
A A

Pernai Estijos ir Latvijos dirbančiųjų perkamoji galia didėjo (darbo užmokestis pranoko infliaciją), tuo metu Lietuvos dirbančiųjų realusis darbo užmokestis trečius metus iš eilės ir toliau mažėjo, teigiama trečiadienį pristatytoje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“).

Atlyginimai iki mokesčių Baltijos šalyse didėjo, tačiau dėl infliacijos realusis darbo užmokestis kito kiek kitaip. Palyginti su 2010 metais, Latvijoje realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 0,1 procento, o paskutinį 2011 metų ketvirtį palyginti su atitinkamu 2010 metų ketvirčiu jis padidėjo 0,6 procento.

Tuo tarpu Estijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį realusis darbo užmokestis padidėjo 2,1 procento, darbo užmokestis augo jau antrą ketvirtį iš eilės. Taigi realiojo darbo užmokesčio mažėjimas Estijoje, trukęs 11 ketvirčių, liovėsi. Tuo tarpu Lietuvoje realusis dirbančiųjų darbo užmokestis mažėjo dvyliktą ketvirtį iš eilės — lyginant paskutinį 2011 metų ketvirtį su tuo pačiu ankstesnių metų ketvirčiu, realusis darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento.

Per pastaruosius dvejus metus iš visų Baltijos šalių darbo užmokestis labiausiai išaugo Estijoje – paskutinį 2011 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, darbo užmokestis Estijoje padidėjo 6,3 proc., Latvijoje — 4,5 proc., Lietuvoje — 2,5 procento.

SEB bankų Baltijos šalyse šeimos finansų analitikų teigimu, palyginus darbo užmokestį iki mokesčių ir į rankas gaunamus atlyginimus visose Baltijos šalyse, akivaizdu, kad didžiausias vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių yra Estijoje, darbo užmokestį Latvijoje viršydamas 28 procentais, Lietuvoje — 37 procentais. Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių Latvijoje yra 7 procentais didesnis nei Lietuvoje, tačiau dėl didesnių mokesčių Latvijoje darbuotojų į rankas gaunamas darbo užmokestis vis dar tebėra mažiausias iš visų Baltijos šalių. Paskutinį 2011 metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje siekė 489 eurus (1 689 litus), Latvijoje — 481 eurą (1 661 litų).  

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių Latvijoje buvo 676 eurai (2 334 litų), Lietuvoje — 630 eurų (2 175 litų), o Estijoje — 865 eurų (2 987 litų).

Užimtumo lygis Estijoje padidėjo 11 proc., Latvijoje — 7,7 proc., Lietuvoje — 5,9 procento, palyginti su užimtumo lygiu 2010 metų laikotarpiu, kai nedarbas Baltijos šalių darbo rinkoje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Nors užimtumo lygis padidėjo, tačiau buvo kur kas mažesnis palyginti su laikotarpiu iki krizės — dabartinis užimtumo lygis Latvijoje ir Lietuvoje  atitinka 2002–2003 metų lygį.

SEB nuotr./SEB ekspertas Edmunds Rudzitis
SEB nuotr./SEB ekspertas Edmunds Rudzitis

„Nedarbo lygis Baltijos šalyse krenta. Didžiausias nedarbas buvo 2010 pavasarį, nuo tada jis mažėja. Kai kurie sako, kad iš dalies tą lėmė ir emigracija, tačiau taip pat auga ir darbo vietų skaičius. Kol kas darbo vietų pastaruoju metu mažiausiai sukurta Lietuvoje“, – Rygoje žurnalistams sakė SEB Latvijos finansų analitikas Edmundas Rudzitis.

Vartojimo augimas pernai buvo greičiausias Lietuvoje – 6,1 proc., Estijoje ir Latvijoje vartojimas augo po 4,4 proc. Tačiau, turint omenyje infliaciją, namų ūkių išlaidos pernai augo apie 10 procentų. Nemažai žmonių nustojo taupyti, kitiems teko laikinai atsisakyti didesnių pirkinių.

SEB nuotr./SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triin Messimas
SEB nuotr./SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triin Messimas

Lietuviai ir latviai išsiskiria optimizmu, o estai yra pesimistiškesni.

„Estai jaučia įtemptą situaciją Europos Sąjungoje ir euro zonoje – Graikijos skolų krizė, Ispanijos ir Italijos bėdos. Nors galbūt paprasti gyventojai ir nesupranta, kaip tai galėtų paveikti jų finansinę situaciją, visgi jie jaučiasi ne itin užtikrinti ir neplanuoja didesnių pirkinių“, – sakė SEB Estijos finansų ekspertė Triin Messimas.

Skolintis bijo

Paskolų portfelis sumažėjo nuo 2008 paskutinio ketvirčio. Latvijoje – 8 proc., Lietuvoje – 14 proc., Estijoje – 9 proc. Šis rodiklis mažėja ir toliau.

„Interesas skolintis daugiau ir pirkti daugiau yra. Bet planai pakankamai kuklūs. Palyginti su pernai, augimas šioks toks matomas. Mažėja vartojamųjų paskolų portfelis. Namų ūkiai, kurie išmokėjo senas paskolas, naujų imti nebenori, nes jau turi skaudžios patirties. Kas yra įdomu, vartojamąsias paskolas dalinančios kitos institucijos, pavyzdžiui, skolinančios gyventojams trumposiomis žinutėmis, šios tendencijos nejaučia“, – kalbėjo T.Messimas.

Indėlių populiarumas nemąžta

Baltijos valstybių taupymo įpročiai per paskutinius trejus metus labai nepasikeitė. Daugiausia vis dar taupoma yra dedant indėlius, antra pagal populiarumą taupymo rūšis – privatūs pensijų fondai.

SEB ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, daugiausia dabar taupo estai, nes jų pajamos kol kas yra didžiausios.

„Manau, indėliai ir toliau bus populiariausia taupymo rūšis. Žmonės taip taupo jau ilgą laiką, jie pažįsta šį taupymo instrumentą. Tuo metu finansų rinkos yra vis dar pažeidžiamos, taigi ten investuoti gyventojai neskuba“, – sakė Julita Varanauskienė.

Lietuvoje per metus gyventojų santaupos augo apie 8 proc., Estijoje – 20 proc., Latvijoje išliko maždaug tame pačiame lygyje.

„Snoro“ bankrotas gyventojų neišgąsdino – jie ir toliau laiko santaupas bankuose, tiesa, populiaresni bankai yra tie, kurie siūlo mažesnes palūkanas, nes jų rizika, gyventojų akimis, yra mažesnė. Kai kurie gyventojai po „Snoro“ griūties savo riziką diversifikavo ir išskirstė savo santaupas per kelis šalies bankus.

Namų ūkių skolos ir pajamų santykis augo visose Baltijos valstybėse nuo pat 2000 metų. Estijoje šis rodiklis augo nuo 15 iki 88 proc., Latvijoje – nuo 9 iki 81 proc., Lietuvoje – nuo 2 iki 44 proc., euro zonoje – nuo 75 iki 94 proc.

Ko laukti šiemet?

Šie metai galėtų būti geri metai, tačiau ekonomikų augimas bus pakankamai mažas, todėl darbo vietų bus sukurta nedaug, nežymiai didės namų ūkių pajamos.

Gyventojų algų augimas augs netolygiai skirtinguose sektoriuose, daugiau uždirbs paklausių specialybių atstovai.

Lėtesnis ekonomikos augimas lems mažesnę infliaciją, tačiau, SEB analitikų teigimu, augs energijos išteklių kainos, taigi ir gyventojų išlaidos transportui.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką