-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eurą įvedusių valstybių pamokos: valiutos pasikeitimo poveikis infliacijai – iki 0,3 procento

Per pastarąjį dešimtmetį eurą įvedusių Europos Sąjungos (ES) šalių patirtis rodo: keli mėnesiai ar vieneri metai – tiek laiko pakanka įsitikinti, jog euro įvedimas neturėjo esminės įtakos vartotojų prekių ir paslaugų kainų pokyčiams.
Latai ir eurai
Latai ir eurai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Tai konstatuota tarptautinėje konferencijoje „Euro įvedimas: patirtis, geroji praktika, poveikis vartotojams ir verslui“, kurią organizavo Valstybinė vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba.
 

Daugiausia euro šalininkų – Estijoje

„Eurobarometro“ tyrimų duomenimis, 2014 m. pavasarį 68 proc. Latvijos gyventojų buvo palankiai nusiteikę vieningos ES valiutos atžvilgiu – šiemet eurą įvedusios kaimyninės valstybės gyventojų palankumas per metus išaugo net 25 procentiniais punktais.

Tuo tarpu Estijoje euro atžvilgiu palankiai nusiteikę 80 proc. gyventojų – tai aukščiausias rodiklis Europoje.

„2010 metais, prieš euro įvedimą, didžioji dalis Estijos gyventojų apklausų metu teigė manantys, jog naujoji valiuta turės didžiulį poveikį infliacijos augimui. Tuo tarpu realiai paskaičiuota, kad euro įvedimo poveikis infliacijos lygiui Estijoje sudarė vos 0,3 procento. Tai – labai panašus rodiklis kaip ir kitose šalyse: Slovakijoje – 0,25 proc., Maltoje – 0,2 procento“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos direktorius Andres Sooniste.

Infliacijai turi įtakos ir vartotojų lūkesčiai

Beveik visose ES šalyse prieš valiutos pasikeitimą gyventojų prognozuojami kainų pokyčiai ženkliai viršijo realius infliacijos rodiklius. Išimtis buvo tik 2009 m. eurą įvedusioje Slovakijoje, kur valiutos pasikeitimo periodu didžioji dalis gyventojų neprognozavo ženklaus kainų augimo.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, tiek kitų šalių, tiek Lietuvos praktika rodo, jog gyventojams visuomet atrodo, kad pragyvenimas brangsta daugiau nei skelbia oficiali statistika.

Tai pripažino ir Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato Euro ir teisinių klausimų skyriaus vadovas dr. Rüdiger Voss. Pasak jo, beveik visose ES šalyse prieš valiutos pasikeitimą gyventojų prognozuojami kainų pokyčiai ženkliai viršijo realius infliacijos rodiklius. Išimtis buvo tik 2009 m. eurą įvedusioje Slovakijoje, kur valiutos pasikeitimo periodu didžioji dalis gyventojų neprognozavo ženklaus kainų augimo.

„Statistiniai skaičiavimai parodė, kad euro įvedimo poveikis turėjo visiškai minimalią įtaką infliacijai ne tik Slovakijoje, bet ir kitose vieningą ES valiutą pasirinkusiose šalyse – Slovėnijoje, Kipre, Estijoje, Latvijoje. Tačiau taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad vartotojų lūkesčiai visuomet turi įtakos ir realiems pokyčiams – prognozuojama didelė infliacija gali atsiliepti ir realiam kainų kitimui“, – perspėjo R. Voss.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius