19 ministrų iš šalių, kurios naudoja eurą, susirinko Briuselyje į neeilinį Eurogrupės posėdį praėjus dviem dienoms po to, kai Graikijos įstatymų leidėjai pritarė naujoms išlaidų apkarpymo ir mokesčių didinimo priemonėms, kurių iš jų reikalaujama mainais į finansinio gelbėjimo išmokas.
„Tai reikšmingas momentas ilgoje Graikijos programoje, reikšmingas momentas visiems mums nuo praėjusios vasaros, kai mus buvo ištikusi didelė pasitikėjimo krizė“, – sakė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas po derybų, užsitęsusių iki vėlyvos nakties.
J.Dijsselbloemas pažymėjo, kad ministrai susitarė atverti 10,3 mlrd. eurų paketą, kurio reikia siekiant užbaigti pirmąją Atėnų 86 mlrd. eurų gelbėjimo programos oficialią peržiūrą. Dėl šios gelbėjimo programos buvo susitarta praėjusią liepą.
Atėnams pinigų reikia dviem dideliems skolos mokėjimams Europos centriniam bankui, ir tam, kad jį galėtų įgyvendinti šį įsipareigojimą, kaip nurodė J.Dijsselbloemas, Graikijos kreditoriai sumokės pirmąją 7,5 mlrd. sumą birželio mėnesį, o antrąją 2,5 mlrd. sumą – rugsėjį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ne kartą buvo nurodęs, kad jis galėtų skirti Graikijai daugiau savo lėšų tik tuo atveju, jeigu Atėnų skolos našta būtų sumažinta.
Be to, kaip pridūrė J.Dijsselbloemas, ministrai susidarė pradėti palaipsniui mažinti skolą lėšų stokojantiems Atėnams.
„Eurogrupė šiandien susitarė dėl skolų priemonių paketo, kuris bus suteiktas dalimis“, – sakė J.Dijsselbloemas, kuris taip par yra Olandijos finansų ministras.
Savo ataskaitoje, paskelbtoje Eurogrupės susitikimo išvakarėse, TVF perspėjo, kad dabartinį Graikijos skolų našta, sudaranti apie 180 proc. bendrojo vidaus produkto, yra netvari ir privalo būti mažinama.
Fondas pridūrė, kad nerestruktūrizavus skolų, jos iki 2060 metų gali pasiekti 250 proc. BVP.
TVF direktorius Europai Poulas Thomsenas sakė, kad skolintojas padarė nuolaidų, bet pabrėžė, kad jis dalyvaus programoje su sąlyga, kad bus imtasi skolų tvarumo priemonių, kad skolos taptų pakeliamomis.
„Džiaugiamės, kad dabar visi suinteresuoti veikėjai pripažįsta, jog Graikijos skola yra nepakeliama“, – P.Thomsenas sakė per retą viešą pasirodymą Briuselyje.
Vokietija, kuri yra pagrindinė euro zonos ekonomikos jėgainė, buvo griežtai nusistačiusi prieš planus nurašyti bent kiek Atėnų skolų ir tvirtino, kad toks žingsnis kol kas nėra būtinas.
Atėnų laimei, Vokietija taip pat labai pageidavo, kad reformas palaikantis TVF liktų finansinės pagalbos programoje, tad Berlynui teko nusileisti dėl skolų mažinimo politikos, kad tai pasiektų.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble anksčiau pripažino, kad „nedalyvaujant TVF nebus jokios programos“. Jis pridūrė, kad „nėra jokio ginčo tarp mūsų ir TVF“.
J.Dijsselbloemas pareiškė, kad politinį susitarimą pasiekti nebuvo lengva.
„Prieš mėnesį nebūčiau galėjęs apie tai nė pasvajoti, – sakė jis. – Manau, ministrai surizikavo savo politiniu kapitalu, kad paklotų ant stalo (šį pasiūlymą). Tai daugiau, negu dar visai neseniai būčiau galėjęs įsivaizduoti, jog tai įmanoma.“
Antradieninės derybos buvo surengtos po to, kai Graikijos įstatymų leidėjai nedidele balsų persvara priėmė dar vieną prieštaringai vertinamų reformų paketą.
Be kita ko, Atėnai įkurs naują privatizacijos fondą, kuris neleis valstybei kištis į Graikijos viešojo turto tvarkymą.
