TVF ir euro zona nesutaria dėl to, kiek reikėtų sumažinti Graikijos skolas. Nesutariama ir dėl iš Atėnų reikalaujamų ekonominių tikslų, kuriuos TVF vadina neatitinkančiais tikrovės.
TVF ir euro zona nesutaria dėl to, kiek reikėtų sumažinti Graikijos skolas.
„Galimybių (susitarti) dar yra, tačiau jų netrukus nebeliks, nes artėja rinkimai“, – po nesėkmingų euro zonos finansų ministrų derybų dėl Graikijos pareiškė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.
Be to, iki vasaros „Graikijai reikės grąžinti tam tikras skolas, todėl sprendimą turime rasti iki to laiko“, – pridūrė jis.
Ne vieną mėnesį tęsiantis nesutarimams, 2015 metais suderintos 86 mlrd. Eur vertės pagalbos Graikijai programos įgyvendinimas stringa ir pareigūnai įspėja, kad dėl Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje šiemet įvyksiančių rinkimų padėtis gali dar pablogėti.
Vienas iš euro zonos pareigūnų agentūrai AFP anonimiškai pranešė, kad derybose į priekį stumiamasi labai lėtai ir išeities iš aklavietės galbūt nebus rasta net vasario mėnesį.
Christine Lagarde vadovaujamas TVF atsisako skolinti Graikijai daugiau pinigų, jeigu nebus iš esmės pakeisti vyriausybei keliami griežto taupymo reikalavimai arba jeigu Atėnai nesuteiks papildomų garantijų.
„Neteisinga“
Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas tvirtina, kad TVF neatsisako dalyvauti pagalbos Graikijai programoje, tačiau jo reikalavimai yra išties griežti.
„TVF savo pozicijos laikosi labai aiškiai ir nuosekliai. Fondas nori, kad reformų paketas būtų įtikinamas, jis nori, kad fiskaliniai tikslai būtų įgyvendinami ir ekonomiškai pagrįsti, ir jis nori, kad skola būtų tvari“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu Vokietija – didžiausia Graikijos kreditorė – teigia, kad Atėnams pavesta užduotis pasiekti nustatytus tikslus apsieinant be papildomo skolų mažinimo. Berlynas taip pat ragina Graikijos vyriausybę įgyvendinti reformas.
„Problemą turi spręsti graikai“, – pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, įtakingiausias Eurogrupės narys.
Nesutarimai kyla dėl euro zonos reikalavimo, kad Graikija pasiektų 3,5 proc. BVP pirminį balansą arba biudžeto perteklių, neatskaičius išlaidų skolų grąžinimui.
Šis lygis yra labai aukštas ir daugelis šalių net nėra prie jo priartėjusios, tačiau Vokietija ir kitos griežtos pozicijos dėl Graikijos besilaikančios euro zonos šalys reikalauja, kad Atėnai jį pasiektų kelerius metus po dabartinės pagalbos programos pabaigos 2018 metais.
Tuo tarpu TVF mano, kad šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti reikės sumažinti Graikijos skolas. Fondas taip pat reikalauja, kad Atėnai prisiimtų papildomų įsipareigojimų.
Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos šiuos naujus reikalavimus pavadino nedemokratiškais. „Neteisinga programoje reikalauti, kad šalis prieš dvejus ar trejus metus įstatymais nustatytų, ką ji darys 2018 metais“, – pareiškė jis.
Naujausiais Europos Sąjungos (ES) duomenimis, Graikijos skola 2016 metais padidėjo iki 311 mlrd. eurų, o tai sudaro maždaug 180 proc. šalies BVP.
