Kartu tai buvo pirmas vienženklis rodiklis nuo rugsėjo mėnesio.
Lapkritį metų infliacija siekė 10,1 procento.
Vartotojų kainų augimas spalį pasiekė rekordinius 10,6 proc., penkis kartus viršydamas Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslinį lygį, kuris yra apie 2 procentai.
Analitikai tikėjosi, kad infliacijos lygis bendrosios valiutos zonoje toliau trauksis, tačiau kritimas buvo didesnis nei prognozavo „Bloomberg“ ir „FactSet“ apklausti analitikai, atitinkamai numatę 9,5 ir 9,7 proc. rodiklius.
Energijos sąnaudos gruodį išaugo 25,7 proc., palyginti su 34,9 proc. šuoliu mėnesiu anksčiau.
Taip pat toliau didėjo maisto produktų ir gėrimų kainos.
ECB vadovė Christine Lagarde praėjusį mėnesį pažadėjo sumažinti rekordinę infliaciją ir perspėjo euro zoną pasirengti tolesniam palūkanų normų didinimui 2023 metais, nepaisant vilčių, kad vartotojų kainos jau pasiekė aukščiausią tašką.
„Didiname bazines palūkanų normas ir toliau didinsime pastoviu tempu, kol jos pasieks tokį lygį, kuris užtikrintų, jog infliacija atitinkamu laiku sugrįš į mūsų nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslą“, – kalbėjo Ch.Lagarde gruodžio mėnesį.
Tarp dvidešimties eurą naudojančių šalių, įskaitant nuo sausio 1-osios prisijungusią Kroatiją, infliacijos lygis žemiausias buvo Ispanijoje – gruodį jis siekė 5,6 proc., pranešė Eurostatas.
Prancūzija ir Vokietija šią savaitę pranešė apie gruodį sumažėjusią infliaciją, o tai dar labiau žadina viltis, kad Europa gali būti įveikusi infliacijos piką.
