Sekite 15min Google
Dažniausia kibernetinė grėsmė darbo vietoje yra su elektroniniu paštu susijęs duomenų viliojimas (vadinamasis fišingas). 39 proc. ES darbuotojų pranešė apie apgaulingas žinutes ar svetaines, kurių tikslas buvo pavogti duomenis arba gauti neteisėtą prieigą. Taip pat buvo užfiksuota bandymų pavogti asmens duomenis ir slaptažodžius, kenkėjiškų programų atakų ir sukčiavimo naudojant dirbtinį intelektą (DI) atvejų.
„Šiandieninis Eurobarometro tyrimas rodo, kad žmonės yra gerai informuoti apie kibernetinį saugumą. Tačiau rizikos supratimas – tai ne tas pats, kas pasirengimas jai. Duomenų viliojimas, sukčiavimas naudojant DI ir kitos kibernetinės grėsmės gali padaryti rimtos žalos įmonėms ir valstybės tarnyboms, taip pat pakenkti pasitikėjimui skaitmenine ekonomika. Dabar, prasidedant Europos kibernetinio saugumo mėnesiui, šis tyrimas primena visiems piliečiams, darbdaviams ir organizacijoms, kad turime imtis veiksmų. Komisija deda visas pastangas, kad visoje Europoje būtų įgyvendintos veiksmingesnės kibernetinio saugumo priemonės, ugdomi įgūdžiai ir didinamas pasirengimas. Tinkama kibernetinė higiena turi tapti kasdienio gyvenimo dalimi. Visų pirma, reikėtų naudoti patikimus slaptažodžius, prieš atidarant nuorodas patikrinti siuntėjus ir pranešti apie įtartinus pranešimus“, – naujausio tyrimo duomenis komentavo už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen (Hena Virkunen).
Darbuotojai pripažįsta, kad dažnai elgiasi rizikingai, ypač situacijose, susijusiose su duomenų viliojimu ir slaptažodžių tvarkymu. Nors 85 proc. apklaustųjų mano, kad galimos kibernetinių atakų pasekmės yra rimtos, tik apie pusė mano, kad sugeba atpažinti DI sukurtą suklastotą vaizdo įrašą. Šiek tiek mažiau nei penktadalis respondentų teigė, kad, kiek jiems žinoma, jų organizacija apskritai nesusidūrė su kibernetiniais incidentais.
Tarp tų, kurie darbe naudoja skaitmenines sistemas ir įrankius, 76 proc. ES teigė, kad spustelėti nuorodą nepatikrinus siuntėjo yra rizikinga. Panaši respondentų dalis mano, kad pavojinga naudoti tą patį slaptažodį asmeninėms ir darbo paskyroms. Dauguma darbuotojų taip pat supranta, kad reikia pranešti apie įtartinus elektroninius laiškus ir įdiegti programinės įrangos atnaujinimus.
Deja, šis supratimas ne visada atsispindi kasdienėje praktikoje. Nors beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, kad sugeba atpažinti įtartinus elektroninius laiškus, tik šiek tiek daugiau nei pusė patvirtino, kad visada patikrina siuntėją prieš atidarydami nuorodas, o tik pusė respondentų teigia, kad visada užrakina savo kompiuterį, kai palieka darbo vietą.
Pagrindiniai kibernetinio saugumo įpročiai, tokie kaip siuntėjų tikrinimas prieš atidarant nuorodas ir patikimų slaptažodžių naudojimas, yra paplitę, tačiau darbuotojai jų laikosi nenuosekliai. Informuotumas apie kibernetines grėsmes taip pat žymiai didėja su amžiumi. Tačiau jauniems darbuotojams, kurių amžius yra nuo 15 iki 24 metų, reikalingas tikslingas mokymas.
Nors tyrimas rodo, kad dauguma darbuotojų mano, kad jų organizacija yra veiksmingai apsaugota nuo kibernetinių atakų, tik apie pusė organizacijų įdiegė pagrindines kibernetinio saugumo priemones, o ketvirtadalis planuoja tai padaryti.
Šeši iš dešimties darbuotojų teigė, kad pernai dalyvavo kibernetinio saugumo mokymuose. Mažose organizacijose šis rodiklis yra žymiai mažesnis. Tuo pačiu metu 85 proc. respondentų išreiškė norą tobulinti savo įgūdžius kibernetinio saugumo srityje, tačiau maždaug ketvirtadaliui iš jų pagrindinė kliūtis yra laiko trūkumas.
Ši Eurobarometro apklausa buvo atliekama internetu nuo balandžio 27 d. iki gegužės 8 d. Joje dalyvavo 25 747 ES piliečiai iš visų 27 valstybių narių.
