Europos Sąjunga (ES) rengia planus, kaip suvaldyti galimą reaktyvinių degalų trūkumą ir maksimaliai padidinti naftos perdirbimo gamyklų pajėgumus. Projektą planuojama paskelbti balandžio 22 dieną.
Reaktyvinių degalų kainos smarkiai šoktelėjo po Hormuzo sąsiaurio -vieno svarbiausių energijos transportavimo arterijų tarp Irano ir Omano – blokados, o Europos oro bendrovės įspėja apie galimus kainų didėjimus, skrydžių atšaukimus ir lėktuvų stabdymą, jei karas greitai nesibaigs.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad karas su Iranu gali netrukus baigtis, ragindamas „laukti įspūdingų dviejų dienų“, tuo metu JAV pajėgos, vykdydamos blokadą, apsuko iš Irano uostų išplaukiančius laivus, skelbė 15min.
Vasarą – tiekimo šokas
Oro bendrovės jau ruošiasi galimam tiekimo šokui. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) prognozuoja, kad reaktyvinių degalų gali pradėti trūkti jau birželį, jei regionui pavyks pakeisti tik pusę įprastai iš Artimųjų Rytų gaunamų tiekimų.
Analitikų teigimu, didesnis importas iš Afrikos ir JAV vargu ar kompensuos kritimą.
Be to, degalų tiekimo konsorciumai, aptarnaujantys oro uostus, ne visada kaupia ilgalaikes atsargas, o daugelis oro uostų jų turi palyginti nedaug.
Kai kurie oro uostai įspėja, kad jei Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, degalų gali pritrūkti jau per tris savaites.
Mažėjant vietinei naftos gavybai ir valstybėms pereinant prie švaresnių energijos šaltinių, Europos perdirbimo pajėgumai pastaraisiais metais traukėsi.
TEA pabrėžė, kad daugelis Europos perdirbėjų jau dabar dirba maksimaliu reaktyvinių degalų gamybos pajėgumu.
Degalų atsargos pasiskirsčiusios netolygiai
Reaktyvinių degalų pasiūla Europoje labai skiriasi. Pavyzdžiui, Ispanija turi aštuonias naftos perdirbimo gamyklas ir eksportuoja degalus, o Jungtinė Karalystė daugiau nei 60 proc. poreikio dengia importu.
Europos oro bendrovės ragina ES gerinti degalų tiekimo stebėseną ir svarstyti bendrus pirkimus.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės importuoja daugiau nei 30 proc. reaktyvinių degalų, rodo TEA duomenys, o didžioji dalis šių srautų eina per Hormuzo sąsiaurį.
ES reikalauja, kad valstybės narės turėtų 90 dienų naftos atsargų nenumatytiems atvejams, tačiau atskiro reikalavimo reaktyviniams degalams nėra – nors jis gali būti įtrauktas į bendras atsargas.
Oro bendrovės svarsto mažinti skrydžius
Didėjant tiekimo sutrikimams, oro bendrovės svarsto mažinti skrydžių skaičių ir maršrutų pasiūlą.
Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ neatmeta galimybės laikinai nenaudoti dalies orlaivių, siekdama mažinti kaštus.
Bendrovės vadovas Carstenas Spohras teigė, kad blogėjant situacijai gali būti sustabdyta 20–40 senesnių, mažiau efektyvių lėktuvų, o skrydžių pajėgumai sumažinti 2,5–5 proc.
Tuo metu Jungtinės Karalystės oro linijų bendrovė „Virgin Atlantic“ vadovas Corneelis Kosteris nurodė, kad bendrovė šiuo metu turi maždaug šešioms savaitėms užtikrintas degalų atsargas, tačiau perspėjo, jog aukštos kainos gali išlikti ilgam, nepaisant trapių paliaubų.
Balandžio 9 dieną Europos oro uostų taryba (ACI Europe) kreipėsi į Europos Komisiją, įspėdama apie galimą „degalų krizę“, kuri galėtų „reikšmingai pakenkti Europos ekonomikai“.
Europos Komisija tuo metu teigė, kad šiuo metu degalų trūkumo požymių nėra, tačiau „artimiausiu metu gali kilti tiekimo problemų, ypač aviacijos srityje“.
Tuo metu kai kurios oro bendrovės jau imasi veiksmų – pavyzdžiui, Pietų Korėjos pigių skrydžių bendrovė „T'way Air“ mažina darbuotojų skaičių: dalis įgulos narių gegužę ir birželį bus išleisti nemokamų atostogų.