Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Jyrkis Katainenas antradienį spaudos konferencijoje Briuselyje žurnalistams teigė, jog anksčiau atlikti trys EFSI veiklos vertinimai leidžia Komisijai toliau svarstyti galimybę pratęsti jo veiklą po 2018 metų, kai investicijų planas turėtų pasibaigti. EFSI veiklą pastaruoju metu vertino pati EK, Europos investicijų bankas (EIB) ir verslo konsultacijų bendrovė „EY“ („Ernst & Young“). Visi vertinimai buvo teigiami.
„EFSI veikia kaip ir buvo planuota (...) Vertinimai sustiprina poziciją, jog EFSI turėtų būti pratęstas ir sustiprintas. Tai sutampa su EFSI 2.0 pasiūlymu, kurį rugsėjį pristatė Jeanas-Claude'as Junckeris savo metinėje kalboje. Mes padvigubintume EFSI dydį ir trukmę“, – kalbėjo J.Katainenas.
J.C.Junckeris rugsėjo viduryje savo metinėje kalboje paminėjo, jog EFSI turėtų būti pratęstas, tačiau tiksliai neįvardino, kiek tikimasi pritraukti papildomų investicijų.
EK siūlo, jog EFSI veikla būtų pratęsta iki 2020 metų. Per tą laikotarpį EFSI garantijų fondas būtų padidintas nuo 21 mlrd. eurų iki 33,5 mlrd. eurų. EIB investicijos į infrastruktūros projektus padidėtų nuo 63 mlrd eurų iki 100 mlrd. eurų, o tai leistų sugeneruoti per visą EFSI veiklą 500 mlrd. eurų investicijų į infrastruktūros projektus ir mažų bei vidutinių bendrovių finansavimą. Šis siūlymas buvo užregistruotas rugsėjo viduryje.
J.Katainenas pridūrė, jog EFSI pratęsimo pasiūlymas Europos Tarybai turėtų būti pristatytas gruodžio pradžioje, o Europos Parlamentas turėtų pasisakyti dėl šio pasiūlymo kitų metų vasarį arba kovą. Tikimasi, kad pasiūlymas Europos Taryboje ir Parlamente bus priimtas kitų metų pavasarį.
Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) yra planas pristatytas 2014 metų lapkritį, juo tikimasi pritraukti apie 315 mlrd. eurų privačių investicijų iki 2018 metų. Jis sukurtas iš Europos investicijų banko (EIB) skirtų 5 mlrd. eurų, o dar 16 mlrd. eurų skiriant iš ES biudžeto. Šiomis lėšomis yra garantuojamos investicijos, kurias daro EIB arba privatus sektorius. EK skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija pritrauks privačių lėšų, kurių suma per trejus metus sieks apie 315 mlrd. eurų.
EFSI dar yra vadinamas Junkerio planu, nes iniciatyvą pristatė Europos Komisijos vadovas J.C.Junckeris. EFSI savo ruožtu neskolina pinigų, o tik garantuoja paskolas. Tuo metu EIB yra įsipareigojęs per trejus metus investuoti 63 mlrd. eurų į investicinius infrastruktūros projektus, švietimo sistemas, tyrimus ir inovacijas, be to, gali lėšomis pasinaudoti ir nedidelės verslo bendrovės. Likusią 315 mlrd. eurų dalį turėtų investuos privatus sektorius.
Lietuvoje EFSI garantijos bei EIB paskolos yra suteiktos trims projektams. Birželį 190 mln. eurų EIB paskola buvo skirta Vilniaus kogeneracinei jėgainei, tą patį mėnesį 30 mln. eurų paskola buvo skirta Vilniaus oro uosto rekonstrukcijai, o rugsėjį 40 mln. eurų EIB paskola buvo skirta kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijai.
Taip pat Lietuvoje buvo pasirašytos mažų ir vidutinių įmonių finansavimo sutartys su bankais – finansavimą garantuos Europos investicijų fondas (EIF). „Swedbank“ birželio mėnesį pasirašė sutartį, jog įmonėms su EIF garantijomis 3 metus bus pasiūlytas 165 mln. eurų finansavimas. Kovo pabaigoje analogišką susitarimą su EIF pasirašė ir Suomijos bankas „OP Bank“. Pagal susitarimą, bankas per artimiausius dvejus metus įmonėms suteiks 150 mln. eurų paskolų, kurioms remti bus skiriama EIF garantija.
