Naujasis mokestis vadinamas Robino Hudo, arba lietuviškojo Tado Blindos vardu, mat jo mintis, anot kūrėjų, atkurti teisingumą – atimti iš turtingųjų ir atiduoti sunkiau besiverčiantiems.
Belgijos bankų vaizdai O iš tiesų mokestis būtų renkamas iš bankų už finansines operacijas vertybiniais popieriais. Dabar bankai, ištikus bėdai, gelbėjami biudžeto pinigais, taip pat jie nemoka, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio.
Todėl Komisija siekia, kad bankai savo dalį į valstybių biudžetus įneštų per finansinių sandorių mokestį. Tokie argumentai neįtikino dalies Europos Sąjungos valstybių ir joms rinkliavos idėjos atsisakius, susibūrė 11ika mokesčio norinčių valstybių grupė – daugiausia vakarų ir pietų Europos šalys.
Už mokesčius atsakingas komisaras iš Lietuvos siūlo, kad sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas vienos dešimtosios procento tarifas, o su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis – vienos šimtosios. Tai, anot Algirdo Šemetos, gali surinkti iki 35 milijardų eurų per metus.
„Nebuvau informuotas apie detales, kas ypatingai būtų įdomu Lietuvai, bet finansų ministras minėjo, kad jie norėtų susipažinti su pasiūlymo detalėmis ir tuomet spręsti, prisijungs ar neprisijungs. Dabar šios detalės yra ant stalo, galima susipažinti ir priimti sprendimus“, – kalbėjo Europos Komisijos narys, atsakingas už mokesčius Algirdas Šemeta.
Nauja Lietuvos vyriausybė, iš pradžių rimtai svarsčiusi galimybę prisijungti, dabar persigalvojo.
„Įvertinę tiek įtaką biudžetui ir tiems, kurie mokėtų tą mokestį, ir tiems, kurie skaičiuotų (administruotų tą mokestį), manome, kad nauda kol kas yra maža – 4–5 mln. Ta mūsų finansų rinka tokia menka ir sekli, kad ją dar apdėjus mokesčiais neteksime ir tų investuotojų, ir tų, kuriuos turime. Štai šie motyvai lemia, kad nors nesakome ne, ateityje prisijungsime prie šitos iniciatyvos, tačiau kol kas vertiname, stebime kitų šalių patirtį“, – sakė Ministro Pirmininko patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas.
Pasak S. Jakeliūno, Lietuva neišvengiamai turės įsivesti finansinių sandorių mokestį, kai prisijungs prie euro zonos. Vis dėlto rinkliava sulaukia daug Europos Sąjungos šalių kritikos – vykdoma tik 11, o ne 27 valstybėse, esą ji nebus veiksminga.
