Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žygimantas Mauricas: EK siūlant naują investicijų planą, jis Lietuvai gali ir netikti

Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Žygimantas Mauricas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos vadovų tarybos (EVT) išvakarėse diskutuojant dėl Europos Komisijos siūlomos investicijų programos, „Nordea“ banko analitikas sako, kad Komisijos siūlymas Lietuvai gali ir netikti.

EK siūlo, kad ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje EVT pritartų investicijų planui, kuriuo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų. Europos strateginių investicijų siūlymas galėtų pradėti veikti jau kitų metų pavasarį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeanas Claude'as Junckeris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jeanas Claude'as Junckeris

„Mums reikia naujo požiūrio į investicijas. Taip pasiektume atsigavimą, steigiant Europos strateginių investicijų fondą ir plečiant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę“, – trečiadienį Strasbūre pristatydamas investicijų planą, sakė EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.

Anot jo, į fondą būtų galima pritraukti privačių lėšų, kuriomis būtų finansuojami įvairūs projektai, tarp kurių jis įvardijo ir Baltijos šalių energetikos tinklus.

„Visus projektus reikės įvertinti, jų yra per 2 tūkst. Pavyzdžiui, energetikos infrastruktūros tinklų sujungimas tarp Lenkijos, Baltijos valstybių ir Suomijos“, – teigė EK pirmininkas.

Ž.Mauricas – modelis Lietuvai netinka

Tačiau „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas investicijų planą vertina kritiškai ir mano, kad Lietuvai EK siūlomas modelis netinka.

Viešosios ir privačiosios partnerystės projektai (PPP) stringa ir ne visuomet vyksta sklandžiai, tad bandant pritraukti investicijas pagal Komisijos siūlymus, jie galėtų pabrangti ir užsitęsti.

„Principas netinkamas visoms investicijoms ir visoms šalims. Lietuvai žengiant tokiu keliu, tai būtų iššūkis. Šiaip didžioji dalis projektų, kurie paminėti plane, yra arba jau vykdomi, arba bus vykdomi ir be šio investicijų plano, tad klausimas, kaip privatus sektorius su savo lėšomis juose galėtų dalyvauti“, – BNS sakė Ž.Mauricas.

Anot jo, viešosios ir privačiosios partnerystės projektai (PPP) stringa ir ne visuomet vyksta sklandžiai, tad bandant pritraukti investicijas pagal Komisijos siūlymus, jie galėtų pabrangti ir užsitęsti. Be to, anot ekonomisto, Lietuvoje veikia kitoks valdžios ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, todėl sunku įsivaizduoti, kaip būtų įgyvendinami ir „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ projektai.

„Lietuvoje sunkiai įsivaizduojama, bet Italijoje kelių mokesčiai eina privačioms bendrovėms, nes ten (PPP būdu – BNS) tiesiami keliai. Ar tai efektyviausias būdas – klausimas, nes, nebijokime pasakyti, kad tos bendrovės būna susijusios ir su nusikalstamom organizacijom. Be to, mokesčių mokėtojai sumoka privačiam kapitalui“, – aiškino Ž.Mauricas.

Jo nuomone, vieninteliai projektai, kurie Lietuvoje galėtų būti finansuojami iš naujojo fondo, galėtų būti daugiabučių renovacija ir specifiniai projektai, pavyzdžiui – „Orlen Lietuvos“ naftotiekis.

„Galėtų būti skiriama daugiabučių renovavimo lėšoms, nes Vyriausybė dabar dengia 40 proc., o nuo kitų metų spalio nukris ši dalis iki 30 proc. Todėl būtų galima to fondo lėšas naudoti tam, kad vėl atstatytų dengiamą dalį iki 40 proc., o likusią dalį susimokėtų gyventojai, kurių būstai būtų renovuojami. Tuomet tai atitiktų tą idėją, kurią kelia Komisija“, – sakė ekonomistas.

Kritikuoja EP nariai

Europos strateginių investicijų fondas turėtų būti įkurtas iš Europos investicijų banko skirtų 5 mlrd. eurų, o dar 16 mlrd. eurų skiriant iš Europos Sąjungos biudžeto. Komisija skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija pritrauks privačias lėšas ir privatus kapitalas per trejus metus investuos apie 300 mlrd. eurų.

Žaliųjų lyderių Europos Parlamente Rebecca Harms Komisijos siūlymą pavadino „dideliu kalėdinių norų sąrašu“. Anot jos, projektai, kurie pateikti investicijų plane, yra netinkami.

Tačiau tokį komisijos siūlymą kritikuoja ir Europos Parlamento nariai. Liberalų ir demokratų aljanso Europai lyderis Guy Verhofstadtas sakė, kad idėja gera, tačiau jai trūksta stuburo. Jis trečiadienį EP pasiūlė, kad garantijas fondui turėtų skirti visos 28 ES narės, o projektai būtų remiami tik tose šalyse, kurios vykdo struktūrines reformas.

Tuo tarpu viena žaliųjų lyderių Europos Parlamente Rebecca Harms Komisijos siūlymą pavadino „dideliu kalėdinių norų sąrašu“. Anot jos, projektai, kurie pateikti investicijų plane, yra netinkami.

„Man gaila, kad investicijų planas prikištas praeities idėjų“, – trečiadienį EP sakė R.Harms.

Europos vadovų taryba dėl Komisijos investicijų plano ir fondo steigimo Briuselyje spręs ketvirtadienį ir penktadienį. Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė kol kas nėra viešai pasisakiusi, ar palaiko šį planą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką