Šie pinigai, anot Europos Komisijos, leistų šaliai finansuoti viešųjų paslaugų tiekimą, atstatyti Rusijos sugriautą infrastruktūrą ir užtikrinti makroekonominį šalies stabilumą. Mėnesinis paramos Ukrainai poreikis sudaro apie 4 mlrd. eurų, o minėta ES parama galėtų padengti beveik pusę šios sumos.
Beje, Europos Komisija antradienį išmokėjo Ukrainai dar 2,5 mlrd. eurų makrofinansinės paramos. Iš viso nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje išmokėta 6,7 mlrd. eurų.
„Tai – tik makrofinansinė parama. Kitoms reikmėms Europa Ukrainai yra pažadėjusi beveik 20 mlrd. eurų. Tačiau poreikiai kitąmet bus dar didesni. Skaičiuojama, kad, norint užtikrinti esmines valstybės funkcijas, ekonominį stabilumą ir atstatyti Rusijos sugriautą kritinę infrastruktūrą, Ukrainai kitais metais reikės 3–4 mlrd. eurų per mėnesį“, – skaičiuoja eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Kalbėdamas Europos Parlamente, jis pabrėžė, kad mėnesinis pinigų poreikis priklausys nuo karo trukmės ir padarytos žalos.
Jis pažymėjo, kad beveik 14 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
„Šiomis itin sudėtingomis aplinkybėmis Ukrainos finansavimo poreikiai išliks aktualūs ir 2023 m. ES, jos valstybės narės ir Europos finansų institucijos, vadovaudamosi Europos komandos principu, vykdo savo pažadą suteikti Ukrainai didelę paramą. Iš viso 2022 m. buvo sutelkta beveik 20 mlrd. eurų, neskaitant karinės paramos“, – skaičiuoja V.Sinkevičius.
Jo teigimu, Europos Komisija (EK) turi planą, kurį jis trečiadienį pristatė europarlamentarams.
„Siekdama padėti Ukrainai padengti didelį finansavimo trūkumą, Komisija siūlo ateinančiais metais Ukrainai skirti 18 mlrd. eurų paramos paketą. Jis bus skiriamas paskolų forma. Tokia beprecedentė suma leis Ukrainai užsitikrinti makroekonominį stabilumą ir atkurti Rusijos sugriautą ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – trečiadienį pristatydamas EK pasiūlymą kalbėjo V.Sinkevičius.
Jo teigimu, paskolos teikiamos pagal šią paramos formą turės labai ilgą grąžinimo laikotarpį.
„Mes ketiname finansuoti šią priemonę, skolindamiesi finansų kapitalo rinkose, atsižvelgdami į mūsų finansų reglamentą. Tai padės Komisijai užtikrinti, kad būtų pasinaudota visomis finansavimo priemonėmis, kad finansavimą gautume palankiausiomis sąlygomis. Komisija taip pat siūlo pasinaudoti tiksliniu būdu tam tikra marža, kurią turime pagal daugiametę finansinę programą, todėl reikia pakeisti daugiametės finansinės programos reglamentą. Šiuo metu numatyta, kiek lėšų galime prašyti iš valstybių narių, todėl reikia koreguoti reglamentą“, – aiškino V.Sinkevičius.
Komisija skolinsis lėšų kapitalo rinkose pagal savo diversifikuoto finansavimo strategiją. Numatomos palūkanų normų išlaidos neviršija 600 mln. eurų per metus. Parama, žadama, Ukrainai bus išmokėta sausį.
Šiam EK pasiūlymui dėl 18 mlrd. paramos Ukrainai ketvirtadienį EP pritarė, o galutinį žodį dėl jos gruodžio 6 d. tars ES Taryba.
