Neskausmingas Briuselio vėzdas: kodėl ES narės nepaiso biudžeto taisyklių?

Europos Sąjunga (ES) reikalauja, kad visų 28 valstybių narių finansų sistema būtų stabili ir pateikia tam tikrus reikalavimus, tačiau jų paiso ne visos valstybės narės. Nusidėjusios neretai lieka nenubaustos, tačiau kodėl?

1. Kokios yra ES biudžeto taisyklės?

Nei viena iš šalių negali turėti didesnio nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ar skolos, viršijančios 60 proc. valstybės biudžeto. Kitu atveju, vyriausybės turi nustatyti metinius tikslus, kurie rodytų, kad šalis juda tinkamos krypties link.

Europos Komisija (EK), ES vykdomoji valdžia, rengia metinį ES biudžetą, prižiūri, kaip skirstomos lėšos, tikrina metines šalių išlaidų ataskaitas, o kiekvienų metų pavasarį šalims pateikia rekomendacijas. Jos turi būti patvirtintos finansų ministrų ir įtrauktos į kitų metų biudžeto planus.

2. Kas gresia už taisyklių nepaisymą?

Už nuoseklų taisyklių nesilaikymą 19 ES valstybių narių, kurių nacionalinė valiuta yra euras, gali būti skiriamos 0,5 proc. BVP dydžio baudos. Tiesa, taip dar niekada nėra atsitikę.

Šalys, kurių nacionalinė valiuta nėra euras, pavyzdžiui, Vengrija ir Švedija, negali gauti finansinių nuobaudų, tačiau EK turi teisę „užšaldyti“ kai kurias ES jiems skirtas lėšas.

Pagal priimtą įstatymą nuo 2013 m. euro zonos šalys kartu su Bulgarija, Danija ir Rumunija privalo išlaikyti subalansuotą biudžetą. Tai reiškia, kad valstybės biudžetų ir fondų gaunamos pajamos turi būti lygios jų išlaidoms.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

3. Kas ES suteikia tokią galią?

Fiskalinės drausmės taisyklės yra išdėstytos Stabilumo ir augimo pakte, kuris priimtas 1997 m. siekiant užtikrinti tvarų viešųjų finansų valdymą šalyse narėse. Šis paktas yra taisyklėmis grindžiamas nacionalinių fiskalinių politikų koordinavimo mechanizmas Ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Nors už euro zonos pinigų politiką atsakingas Europos centrinis bankas, apmokestinimo klausimai aktualūs kiekvienai nariai valstybei, todėl ES tikisi, kad joms bus svarbūs viso regiono ekonominis stabilumas.

Iš pradžių šios ribos ir taisyklės buvo nustatytos Mastrichto sutartyje.

4. Kas nustatė šias ribas?

Prancūzija, Belgija ir Ispanija yra vienos iš daugelio šalių, kurios per paskutinius metus iš ES yra gavusios įspėjimus ar papeikimus, nors oficialiai ES niekada nebuvo atmetusi minėtų šalių metinių biudžetų projektų ar taikiusi finansinių sankcijų.

2016 m. ES nusprendė nebausti pakartotinių pažeidėjų – Ispanijos ir Portugalijos.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Pernai Prancūzija galimai vėl pažeidė taisykles, kai atsakydamas į „geltonųjų liemenių“ protestus prezidentas Emmanuelis Macronas žadėjo mokesčių lengvatas gyventojams.

Spalį Italija buvo pirmoji šalis, kurios pasiūlytą biudžetą Briuselis atmetė. EK nurodė, kad Italijos vyriausybės išlaidų planai yra netinkami ir prieštarauja pažadams mažinti valstybės skolą.

5. Kodėl taisyklių laužytojai nėra baudžiami labiau?

Tai dėl politikos. Visiškas šalies sankcionavimas yra ilgas procesas.

Ankščiau ES buvo nusprendusi tokioms šalims kaip Prancūzija duoti daugiau laiko savo tikslams pasiekti arba nustatyti simbolines „nulines“ sankcijas kaip Ispanijos ir Portugalijos atveju, nes bijojo, jog visoje ES bus kovojama prieš ES.

Kasmet spalį valstybės euro zonos narės Briuseliui pateikia biudžetų planų projektus, tuomet EK juos peržiūri ir pateikia išvadas, nurodo, ar jie atitinka taisykles. Tikimasi, kad šalių vyriausybės atsižvelgs į EK atsiliepimus ir rekomendacijas prieš patvirtindamos nacionalinius biudžetus metų gale.

Dažniausiai toks veiksmas rodo, kad nutarimas dėl biudžeto yra priimtinas abiem pusėms.

6. Kaip susitarta dėl Italijos biudžeto?

Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini ir vicepremjeras Luigi Di Maio galiausiai sutiko sušvelninti šalies ministro pirmininko rinkiminius įsipareigojimus ir finansų ministro spaudimą. Roma sumažino 2019 m. deficitą nuo 2,4 proc. (kurį ES atmetė kaip „precedento neturintį“ bloko taisyklių pažeidimą) iki 2,04 proc.

Briuselis įspėjo, kad ir toliau nenuleis akių nuo Italijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Luigi Di Maio (kairėje) ir Matteo Salvini

7. Ar Graikija vis dar turi problemų?

Ne. Graikijos biudžeto tikslai skyrėsi nuo 2010 m. iki 2018 m., kai šalis gavo „gelbėjimosi“ paskolas iš euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo. Jai nebuvo taikomas įprastas ES biudžeto stebėsenos procesas.

Stengiantis stabilizuoti Graikijos ekonomiką, buvo iškelti tikslai, siekiantys sumažinti didelį biudžeto deficitą, kurio skolos santykis išaugo daugiau nei 180 proc. BVP. Dabar, kai šalis jau yra pasitraukusi iš pagalbos programos, jos išlaidų planai atitinka ES nuostatas. Graikijos biudžetas yra perteklinis.

8. Kokia yra Prancūzijos situacija šiuo metu?

„Geltonųjų liemenių“ protestai kilo dėl išaugusio Prancūzijos gyventojaų nerimo dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų. E.Macrono vyriausybė nusprendė 0,5 proc. padidinti šalies deficito rodiklį iki 3,4 proc. BVP. Tai yra daugiau nei numato ES reikalavimai, pagal kuruos deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP. Tuo pačiu metu Prancūzijos valdininkai įsipareigojo vykdyti ekonomines reformas.

Tam, kad išvengtų įtampos, ES teigė, kad pavasarį tikrins Prancūzijos išlaidas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šeštadienio protestai Prancūzijoje

9. Ar Europos rinkėjams rūpi taisyklės?

Tai priklauso nuo konkrečios šalies, tačiau apskritai,šiuo metu taisyklės nerūpi. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kurios biudžetas neseniai buvo suvaržytas ES draudimų, dauguma žmonių sutinka, jog fiskalinis apribojimas yra geras dalykas.

Vengrijoje, Čekijos Respublikoje ir Lenkijoje dėmesys sutelktas į ES grėsmes ir tai, kad finansiškai būtų nubaustos valstybės narės, kurios nusižengia demokratijos normoms, o ne biudžeto taisyklėms.

Italijos biudžeto „mūšio“ metu, Matteo Salvini save vaizdavo kaip nacionalinių pajėgų, siekiančių nugalėti Briuselio eurokratų kontrolę, čempionu. Manoma, kad ši tema labiausiai rezonuos gegužę per Europos Parlamento rinkimus.