Lietuva išsiderėjo geresnį europinio biudžeto projektą
Mažinant bendrą Europos Sąjungos biudžetą 2014–2020 metams, Lietuvos prioritetai išlaikyti ir bendras paramos paketas net didėja.
„Visas europinis biudžetas yra sudėtingas ir pirmą kartą – realiai sumažintas, jis yra mažesnis beveik 33 mlrd. eurų. Europai tai nėra gera žinia, bet net tokiomis sunkiomis sąlygomis Lietuva sugebėjo išsiderėti beveik dešimčia procentų didesnį visą paketą, negu turėjo šioje perspektyvoje“, – sakė D. Grybauskaitė pasibaigus net 26 valandas trukusiam viršūnių susitikimui.
Pasak Lietuvos valstybės vadovės, būsimasis septynerių metų biudžetas Lietuvai yra keturiais milijardais litų didesnis ir pasiekė 44,5 mlrd. litų.
„Paskutinę minutę pasisekė gauti papildomą šimtą milijonų eurų kaimo plėtrai, nors lėšos tam kitoms šalims buvo gerokai sumažintos“, – sakė D.Grybauskaitė.
Paskutinės minutės dovana – Lietuvos ūkininkams
Lietuvos ūkininkų tiesioginių išmokų klausimas taip pat pasistūmėjo vidurkio link. Be to, jiems paskutinę minutę pavyko gauti papildomų pinigų kaimo plėtrai finansuoti.
„Paskutinę minutę pasisekė gauti papildomą šimtą milijonų eurų kaimo plėtrai, nors lėšos tam kitoms šalims buvo gerokai sumažintos“, – sakė D.Grybauskaitė.
Numatoma, kad tiesioginių išmokų ūkininkams lygis visose Europos Sąjungos šalyse iki 2020 metų turi pasiekti 196 eurus už hektarą.
Pagal pasiūlymą yra numatoma, kad tiesioginių išmokų didėjimas prasidės nuo 2015 metų. Visų šalių narių, kurių tiesioginės išmokos už hektarą yra mažiau nei 90 proc. ES vidurkio, iki 2020 metų trečdaliu priartės prie vidurkio.
Pagal pirminį pasiūlymą tiesioginės išmokos būtų augusios iki 178 eurų už hektarą. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna 143 eurus už hektarą tiesiogines išmokas, o ES vidurkis yra 249 eurai už hektarą.
Baltijos šalių ūkininkai prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai buvo surengę protesto akciją prašydami tiesioginių išmokų, kurios būtų bent jau arčiau europinio vidurkio nei dabar.
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad pasiektas paramos žemės ūkiui finansinis paketas yra beveik 1 mlrd. litų didesnis negu buvusioje perspektyvoje.
Ignalinos AE uždaryti gausime, kiek norėjome
Valstybės vadovė teigiamai įvertino išsiderėtą sumą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Ji realiomis kainomis siekia 450 mln. eurų. Be to, Lietuva galės į kitą finansinę perspektyvą nusikelti 300 mln. eurų, kurie taip ir nebus panaudoti šioje finansinėje perspektyvoje.
„Taigi bendrai turėsime 750 mln. eurų, tai yra ta suma, kurios ir norėjome“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos valstybės vadovei taip pat pavyko pasiekti, kad dokumente būtų įrašyta, kad Ignalinos AE uždarymas galės būti finansuojamas ir po 2020 metų, ko ir reikalauja europinės sutartys.
Sanglaudos fondams – didesnės lėšos
„Sanglaudos lėšos taip pat – daugiau nei milijardu didesnės, tai yra beveik 25 mlrd. litų. Vėl galiu tuo tik pasidžiaugti, o dabar tik nuo mūsų pačių, lietuvių, priklausys, ar mes naudingai juos panaudosime“, – sakė D. Grybauskaitė.
Biudžeto projekte užtvirtinta kad struktūrinė parama Baltijos šalims bus mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2008–2010 metais. Valstybėms, kurių BVP 2008–2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos „lubos" padidintos iki 2,59 proc. nuo BVP, kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.
Papildyta 19.53 val. Lietuva galės pretenduoti į paramą energetikos projektams
Prezidentė pasidžiaugė, kad pavyko išsaugoti 5 mlrd. eurų sumą projektams, tokiems kaip energetiniai tinklai, dujotiekiai. „Tai reiškia, kad šalia 44.5 mlrd. Litų (bendro paketo), Lietuva dar galės pretenduoti į tą eilutę, kurioje yra (numatoma parama) energetiniams, infrastruktūriniams projektams“, - sakė D. Grybauskaitė.
Bendra šių fondų paramos suma yra maždaug 29 mlrd. eurų. Iš jų 23 mlrd. eurų suma numatoma skirti transporto, 5 mlrd. eurų – energetikos, o vieną milijardą eurų – telekomunikacijos projektų finansavimui.
Bendras biudžeto projektas - rekordiškai kerpamas
Bendras europinio biudžeto projektas buvo rekordiškai apkarpytas. Dabartinė numatoma įsipareigojimų suma siekia 960 mlrd. eurų, ji mažėjo nuo pradinio vieno trilijono eurų pasiūlymo.
Realiai ketinama išleisti suma numatyta 908,4 mlrd. eurų, ji per kelis mėnesius nuo lapkričio sumažėjo nuo 943 mlrd. eurų.
Europarlamentarų netenkina tokie karpymai ir jie graso veto. Tuo tarpu Lietuvos prezidentė ragina juos suprasti, kad šis sunkmečiu sutartas biudžetas buvo „sudėtingas, neišvengiamas ir ne iš blogos valios toks kuklus“.
Europos Parlamentarų skepticizmą bandoma numalšinti pažadais suteikti EP daugiau galių priimant sprendimus ir judinant tam tikras biudžeto eilutes. Taip pat nutarta, kad pasikeitus situacijai, po trijų metų, galėtų būti peržiūrimas biudžetas.
