Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„EY” ekspertai: 2014-ieji bus pirmieji euro zonos augimo metai po pertraukos

Lietuvos bankroto per artimiausius penkerius metus tikimybė toliau išlieka mažesnė nei 10 proc.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / .
Šaltinis: 15min
0
A A

„Įveikusi ekonominę krizę, euro zona pamažu vaduojasi nuo pasekmių: 2014-ieji žada būti pirmieji augimo metai po trejų metų pertraukos, tačiau likę randai euro zonos ekonomiką dar bjauros ilgai, – savo naujausioje ketvirtinėje euro zonos ekonominių prognozių apžvalgoje teigia „EY“ ekspertai.


Gilūs randai gali jaustis net po kelerių metų – nors atsigaunantis eksportas ir švelnėjančios taupymo priemonės padeda ekonomikai stotis ant kojų, atsigavimas yra labai lėtas: 2014 metais prognozuojama, kad euro zonos BVP augs 0,9 proc.

Didelio pagreičio ekonomika neįgaus ir 2015–2017 metais – žadamas vos 1,6 proc. augimas.

Dėmesys konkurencingumo didinimo programoms

Pokrizinio dešimtmečio BVP augimo vidurkis nepasieks prieškrizinio lygio net ir atsigaunant ekonomikai: 2008–2017 metais jis bus 0,4 proc., kai dešimtmetį iki krizės jis buvo penkiskart didesnis (2,3 proc.)

Bendrovės „EY“ ekspertai prognozuoja, kad BVP geriausią prieškrizinio laikmečio lygį 2017 metais viršys tiktai 3 proc.

Ekonomika augs lėtai, o bedarbystė, nors ir nustojo augti, išlieka problemiškai aukšta.

„Kaip matome iš dviejų dešimtmečių – iki krizės ir po jos – analizės, sunkmečio padariniai bus juntami dar ilgai. Ekonomika augs lėtai, o bedarbystė, nors ir nustojo augti, išlieka problemiškai aukšta. Įsibėgėjant 2014 metams sąlygos euro zonos ekonomikoje turėtų toliau pamažu gerėti. Bedarbystės lygiui stabilizuojantis ir toliau mažėjant infliacijai, augs vidaus paklausa, tuo pačiu skatindama vartojimą. Tačiau norint, kad atsigavimas būtų ilgalaikis, reikalinga fokusuotis į konkurencingumo didinimo programas”, – sakė „EY“ euro zonos ekonomikos prognozių vyriausioji ekonomistė Marie Diron.

Nedarbo rodikliai pokriziniame dešimtmetyje taip pat atrodo gerokai prastesni: vidurkis 17 mln. bedarbių, tuo metu ikikriziniu dešimtmečiu tokių buvo ketvirtadaliu mažiau (13 mln.). Investicijų rodiklio vidurkis pokriziniu dešimtmečiu siekia 0,1 proc. per metus, tuo tarpu dekadą iki krizės šis vidurkis siekė 3,3 proc.

Šiuos metus Lietuva užbaigs su 3,5 proc. ūgtelėjusiu BVP

Nors prognozės žvelgiant į istorinius euro zonos rezultatus nėra itin džiuginančios, vieningos valiutos zona išlieka patrauklia perspektyva Rytų ir Centrinės Europos ekonomikoms, mat jau dabar reikšminga jų eksporto dalis tenka šiai rinkai, o tapimas euro zonos nare panaikintų valiutų rizikos sąnaudas.

Latvijos euro monetos
Latvijos euro monetos

Latvija jau ateinančių metų sausį taps 18-ąja euro zonos valstybe, tikimasi, kad dar po metų prie jų prisijungs ir Lietuva. Tikimasi, kad sumažėjusios verslo veiklos sąnaudos šiose šalyse augins ir tiesiogines užsienio investicijas.

Latvijos ekonomika bus labiausiai auganti euro zonoje – 2014 m. prognozuojama BVP augs 4,2 proc. ir spurtuos 2015–2017 metais 5 proc. Dar geresnius augimo tempus demonstruoti žada Lietuva: 2014 metais – 4,1 proc., o 2015–2017 metais – 5,5 proc.

Manome, kad defliacija išlieka itin svarbus trukdis ekonomikai augti, nes didina realius skolinimosi kaštus.

Šiuos metus Lietuva užbaigs su 3,5 proc. ūgtelėjusiu BVP.

Nors pozityvių ženklų euro zonoje daugėja, didžiausias galvos skausmas – rekordines žemumas, 0,7 proc., spalį pasiekusi infliacija, Ji kankina ne tik periferines, bet ir centrines euro zonos valstybes.

Bendrovės „EY“ ekspertai didelių pokyčių artimu laiku nežada: prognozuojama nežymi infliacija – vos per 1 proc. 2014 ir 2015 metais. Kitąmet tai gali paskatinti valstybes imtis tam tikrų monetarinių priemonių prieš defliaciją, kad sušvelnintų JAV federalinių atsargų banko įsikišimo ir sumažėjusio kreditavimo pasekmes.

„Vargu ar defliacijai užkirsti kelią pakaks sumažintos paskolų palūkanų normos, ką lapkritį netikėtai padarė Europos centrinis bankas. Manome, kad defliacija išlieka itin svarbus trukdis ekonomikai augti, nes didina realius skolinimosi kaštus“, – sakė M.Diron.

Lietuvai brėžiamos šviesios perspektyvos

Lietuva toliau išlaiko ekonomikos augimo tempus – šiuos metus prognozuojama, kad šalis užbaigs turėdama 3,5 proc. BVP augimą, nors metinį rodiklį nusmukdė silpnas trečiasis ketvirtis (vos 0,1 proc.).

Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 66 proc. ES vidurkio
Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 66 proc. ES vidurkio

Pramonės rodikliai negalėjo nustebinti dėl biudžeto taupymo programų ir neatsitiesusios ES ekonomikos. Prognozuojama, kad jau nuo kitų metų situacija ims gerėti – prie to prisidės ir vis didėjanti šalies tikimybė įsilieti į euro zoną: BVP rodiklis spurtuos ir 2015–2017 metais ir pasieks 5,5 proc. Tuo tarpu infliacija šoktelės nežymiai – daugiausia iki 2,5 proc.

Pasaulio bankas neseniai pagerino Lietuvos reitingą verslo sąlygų indekse – Lietuva šoktelėjo per dešimt vietų aukštyn, į 17 poziciją, aplenkdama tokias šalis kaip Vokietija ar Prancūzija.

Prognozuojama, jog tapimas euro zonos nare šalyje paskatins ir investicijas. Reitingų agentūra „S&P” spalį Lietuvai paliko galioti BBB reitingą, o perspektyvą nurodė kaip teigiamą – galimai šis reitingas bus pagerintas per dvejus metus.

„Pasaulio bankas neseniai pagerino Lietuvos reitingą verslo sąlygų indekse – Lietuva šoktelėjo per dešimt vietų aukštyn, į 17 poziciją, aplenkdama tokias šalis kaip Vokietija ar Prancūzija – to pasiekėme daugiausia dėl padarytų pokyčių užsienio prekybos vystymo, statybos leidimų išdavimo, verslo pradžios ir kredito prieinamumo srityse. Tiesioginių investicijų sausio-rugpjūčio mėnesį buvo pritraukta 40 proc. daugiau (380 mln. eurų) – daugiausia buvo reinvestuojama į egzistuojančius pajėgumus“, – sakė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vyk. partneris Lietuvoje Jonas Akelis.

Šalies augimą ir toliau labiausiai skatino augantis eksportas – per pirmus tris ketvirčius jis ūgtelėjo 10,4 proc. (importas – 8,6 proc.). Nepaisant metų vidury kilusios trinties dėl maisto produktų, eksportas į Rusijos rinką ūgtelėjo 16 proc. ir kompensavo silpną euro zonos ekonomikos paklausą. Rusijos rinka išlieka vienu didžiausių eksporto partnerių (19 proc. eksporto ir 31 proc. importo, daugiausia naftos produktų). Vis dėlto kelerių metų perspektyvoje, pasak „EY“ ekspertų, pagrindinis ekonomikos augimo variklis turėtų būti eksporto į euro zonos valstybes plėtra.

Pinigai
Pinigai

Biudžeto deficito pajamos, pirmų 10-ies mėnesių duomenimis 1,1 proc. viršiję planą, padės sugrąžinti metinį biudžeto rodiklį į vėžes: 2013 m. jis turėtų  neviršyti 2,5 proc. BVP. Tikėtina, jog 2014 m. Lietuvai pavyks pasiekti norimą tikslą – 1,9 proc. BVP, o galbūt ir dar žemesnį rodiklį, tokiu būdu neviršijant nustatytų 3 proc. lubų BVP, reikalingų norint patekti į euro zoną.

„Suvaldžius biudžeto deficitą, iš kitų konvergencijos kriterijų stojimui į euro zoną, infliacija išlieka pagrindine rizika, tačiau kol kas jos nedramatizuočiau. Spalio mėnesio infliacija, siekusi vos 0,2 proc., dvylikos mėnesių vidurkį pagerino iki 1,6 proc. – toks šiuo metu yra euro zonos rodiklis – kur kas sustiprindama mūsų galimybes atitikti reikalavimus net ir tuo atveju, jeigu dar sulauktume energijos ar kitų importo prekių kainų šoktelėjimo“, – sakė J.Akelis. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką