FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas praėjusį mėnesį sudarė 94,2 punkto ir buvo 1,2 proc. didesnis negu birželį ir 1 proc. didesnis nei pernai liepą.
Augalinės kilmės riebalų kainų indeksas per mėnesį pakilo 7,6 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius penkis mėnesius. Jo staigų šuolį nulėmė prognozuojamas gamybos kritimas, ypač palmių aliejaus, gamybos sumažėjimas, taip pat sustiprėjęs tarptautinis importo poreikis ir darbo migrantų trūkumas, paaiškinama dokumente.
Pieno produktų kainų indeksas padidėjo 3,5 proc., pabrangus visiems šios grupės produktams – nuo sviesto ir sūrio iki pieno miltelių.
Grūdų kainų indeksas per mėnesį beveik nepakito.
„Viena vertus, plataus masto Kinijos ir JAV pirkimai išprovokavo staigų kukurūzų ir sorgo kainų padidėjimą. Kita vertus, geros ryžių derliaus perspektyvos sumažino jų kainas. Kviečių kainos dėl vangesnės prekybos pakito nedaug“, – rašoma atskaitoje.
Cukraus kainų indeksas pakilo 1,4 procento.
Mėsos kainų indeksas per mėnesį nukrito 1,8 proc. ir liepą buvo 9,2 proc. mažesnis nei pernai liepą.
„Kiauliena ir jautiena liepą pigo, nes, nepaisant pandemijos trikdžių pagrindiniuose eksportuojančiuose regionuose, pasaulinė pasiūla išlieka perteklinė. Paukštiena brango sumažėjus gamybai Brazilijoje bei išaugus pašarų kainoms“, – skelbia FAO.
FAO pasaulio maisto kainų indeksas rodo penkių maisto produktų grupių: grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinės kilmės riebalų ir cukraus kainų pokyčius tarptautinėse rinkose.
