Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Financial Times“: Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka rodo gyvybės ženklų

Statybos
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Statybos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atsigaunant Baltijos šalių ekonomikoms, situacija gerėja ir nekilnojamojo turto rinkoje. Nors visišką jos atsigavimą deklaruoti dar anksti, jis netruks ateiti – žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Lietuva, Latvija ir Estija privalės vystyti statybų projektus.

Išsivadavusios iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, Baltijos šalių sostinės, Vilnius, Ryga ir Talinas, tapo moderniais Europos miestais. Prašmatnūs biurų pastatai kilo aukštyn užnugaryje palikdami viduramžiškus senamiesčius, rašo „Financial Times“.

Tačiau vėlesniems investuotojams Baltijos šalys tapo nelaiminga vieta – regionas buvo viena pirmųjų 2008 metais prasidėjusios pasaulinės finansų krizės aukų. Bene skaudžiausiai krizė smogė investavusiems į nekilnojamąjį turtą – nuomos kainos smuko žemyn, teko atsisakyti plėtros planų.

2009-aisiais stebėjusi nuo 14 iki 18 proc. ekonomikos smukimą, kuris buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), pernai Baltijos šalių trijulė stabilizavo situaciją ir grįžo į augimą. Nekilnojamojo turto rinka atsigauna lėčiau, bet ekspertai sako, kad ji rodo vis daugiau gyvybės ženklų.

Baltijos šalys pribrendo nekilnojamojo turto rinkos vystymui – net ir po prieškrizinio statybų bumo Vilniuje, Rygoje ir Taline trūksta patalpų biurams.„Rinka pasiekė dugną, – „Financial Times“ sakė „Newsec Baltics“ vadovas Ričardas Čepas, – Mes stebime neišnuomotų patalpų skaičiaus mažėjimą. Tai turėtų padėti susigrąžinti pasitikėjimą“. Neseniai paviešinti ekonomikos rodikliai dar labiau sustiprina optimizmą. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį visų trijų Baltijos šalių ekonomikos augo gerokai daugiau nei buvo tikėtasi.

Estijos prisijungimas prie euro zonos – dar vienas svarbus ženklas, kad regionas stiebiasi aukštyn ir vis dar siekia pasivyti turtingesnes ES valstybes. Tiesa, Lietuvai ir Latvijai, norinčioms prisijungti prie euro zonos 2014 metais, gali tekti imtis skausmingų fiskalinės konsolidacijos priemonių. Vis dėlto, po dvejų metų atlyginimų karpymų, masiškų atleidimų, nedarbo lygis regione ima po truputį mažėti, o vartotojų pasitikėjimas auga.

Visa tai turėtų padėti atsitiesti nekilnojamojo turto rinkai, nors analitikai teigia, kad deklaruoti visišką jos atsigavimą dar anksti. Nuomos kainoms smukus 35 proc., neturint pakankamo finansavimo, naujų projektų perspektyvos kol kas išlieka miglotos.

Šimtų tūkstančių kvadratinių metrų ploto biurų ar prekybos patalpų statybos sunkmečiu buvo atšauktos arba įšaldytos. „Keletas projektų, kurie bus pradėti vykdyti, iš tiesų bus anksčiau pradėtų projektų pabaiga arba pratęsimas“, – rašoma nesenoje „Newsec“ ataskaitoje. Kartu joje pažymima, kad bankai dar bent kelerius metus atidžiai rinksis, kokius projektus finansuoti, o kokių ne.

Vis dėlto, anot „Financial Times“, Baltijos šalys pribrendo nekilnojamojo turto rinkos vystymui – net ir po prieškrizinio statybų bumo Vilniuje, Rygoje ir Taline, palyginus su kitomis Europos sostinėmis, gerokai trūksta patalpų biurams.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką