Finansinė pagalvė – pirmoji apsauga nuo netikėtumų
R.Mylės teigimu, netikėtoms išlaidoms pirmiausia turėtų būti naudojama finansinė pagalvė – iš anksto sukauptas rezervas nenumatytiems atvejams.
„Finansinė pagalvė suteikia ramybės jausmą ir leidžia greitai reaguoti į netikėtas situacijas nepriimant skubotų sprendimų. Turint santaupų rezervą nereikia ieškoti skubaus finansavimo ar rinktis brangesnių skolinimosi alternatyvų, kurios ilgainiui gali apsunkinti asmeninį biudžetą“, – sako ekspertė.
Rekomenduojama finansinės pagalvės dydį apskaičiuoti pagal būtinąsias mėnesio išlaidas. Dažniausiai patariama sukaupti sumą, kuri padengtų bent 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Toks rezervas gali padėti išlaikyti finansinį stabilumą net ir netekus pajamų šaltinio ar susidūrus su didesniais nenumatytais mokėjimais.
„Jeigu susiduriate su netikėtomis, tačiau santykinai nedidelėmis išlaidomis, kurias galite padengti iš sukaupto rezervo nepažeisdami savo finansinio saugumo, dažniausiai verta rinktis santaupas. Tokiu būdu išvengsite papildomų išlaidų, susijusių su skolinimusi. Vis dėlto svarbu įvertinti, kiek santaupų liks po tokio sprendimo“, – tvirtina R.Mylė.
Paskola gali padėti išsaugoti finansinį stabilumą
Finansinė pagalvė suteikia saugumo jausmą ne tik šiandien, bet ir ateityje. Todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti, ar vienkartinėms didelėms išlaidoms padengti tikrai reikia panaudoti visas santaupas. Pasak R. Mylės, tam tikrais atvejais dalinis finansavimas paskola gali būti racionalesnis sprendimas nei visiškas rezervo išnaudojimas.
„Pavyzdžiui, jei sugenda automobilis, kuriuo kasdien vykstate į darbą, o remontas kainuoja kelis tūkstančius eurų, visų santaupų panaudojimas gali palikti jus be jokio finansinio rezervo kitoms netikėtoms situacijoms. Panaši situacija gali susiklostyti ir prireikus skubaus būsto remonto – pavyzdžiui, trūkus vandentiekio vamzdžiui ar sugedus šildymo sistemai žiemą“, – teigia R.Mylė.
Anot ekspertės, vartojimo paskolą dažniausiai verta svarstyti tada, kai išlaidos yra būtinos, negali būti atidėtos, o jų padengimas iš santaupų reikštų reikšmingą finansinio saugumo sumažėjimą.
„Svarbu atskirti būtinybę nuo noro. Skolintis gali būti racionalu, kai kalbame apie skubias ir būtinas išlaidas, susijusias su būstu, sveikata ar galimybe dirbti. Tačiau jei išlaidos nėra neatidėliotinos, pirmiausia verta įvertinti, ar jas galima atidėti ir sukaupti reikalingą sumą“, – pažymi „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė.
Ji priduria, kad prieš priimant sprendimą skolintis reikėtų objektyviai įvertinti savo finansines galimybes. Mėnesinės įmokos neturėtų tapti našta kasdieniam biudžetui, o paskolos grąžinimas turėtų būti komfortiškas net ir pasikeitus finansinei situacijai. Tik tokiu atveju paskola gali tapti naudingu įrankiu, padedančiu išspręsti problemą šiandien ir kartu išsaugoti didesnį finansinį stabilumą ateityje.
Svarbiausia – pasiruošti iš anksto
R.Mylė pabrėžia, kad geriausias būdas išvengti finansinio streso netikėtų situacijų metu – nuosekliai kaupti rezervą dar iki atsirandant poreikiui.
„Net ir nedidelės, bet reguliariai atidedamos sumos ilgainiui gali tapti reikšminga finansine pagalve. Kuo anksčiau pradedame kaupti, tuo mažesnė tikimybė, kad susidūrus su netikėtomis išlaidomis teks priimti skubotus ar finansiškai mažiau palankius sprendimus“, – sako ekspertė.
Pasak jos, finansinė pagalvė ir vartojimo paskola neturėtų būti vertinamos kaip konkuruojančios priemonės. Finansinė pagalvė padeda susidoroti su daugeliu kasdienių netikėtumų, o atsakingai pasirinkta paskola gali būti naudinga tais atvejais, kai išlaidos yra didesnės ir svarbu išsaugoti ilgalaikį finansinį stabilumą.
