Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažiau gyventojų prognozavo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties blogėjimą, praneša Statistikos departamentas.
Vis dėlto gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius metus. Bedarbių skaičiaus prognozės išliko nepakitusios – kaip ir praėjusį mėnesį. Jos buvo pačios pesimistiškiausios nuo tyrimo pradžios (2001 m. gegužės mėn.).
Kovo mėn. 5 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 55 – kad pablogėjo, o 39 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (vasario mėn. – atitinkamai 6, 51 ir 42 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 7 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 51 – pablogėjimo (vasario mėn. – atitinkamai 7 ir 54 proc.). 37 proc. gyventojų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį 4 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 84 proc. – kad pablogėjo, o 12 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (vasario mėn. – atitinkamai 5, 82, 13 proc.). Kovo mėn. 7 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 71 proc. prognozavo pablogėjimą, 19 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (vasario mėn. – atitinkamai 8, 72 ir 17 proc.).
Kovo mėn., kaip ir vasario, 96 proc. gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime kovo mėn. nesiskyrė. Palyginti su vasario mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, kaime – padidėjo 1 procentiniu punktu. Sumažėjo miesto gyventojų, manančių, kad per ateinančius 12 mėn. blogės namų ūkio finansinė padėtis, tačiau jie pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Kaimo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, palyginti su praėjusiu mėn., sumažėjo 3 proc. punktais.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 45 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 12 iki 96 proc., iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus augimą – nuo 2 iki 69 procentų. Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 32 iki 71 procento. Prieš metus kas ketvirtas šalies gyventojas (25 proc.) tikėjosi savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo, 2009 m. kovo mėnesį tokių liko 7 proc. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
