Po to, kai Didžioji Britanija ir kai kurios kitos šalys pasisakė prieš tokio mokesčio įvedimą visoje Bendrijoje, Europos Komisija pasiūlė leisti jį savarankiškai įsivesti dešimčiai mokesčiui pritarusių valstybių, tarp jų Prancūzijai, Vokietijai, Italijai ir Ispanijai.
Pasak Komisijos, yra visos teisinės sąlygos mokesčiui įvesti.
„Per šį mokestį (Bendrijos) narės gali turėti labai reikalingų milijardinių įplaukų, – sakė EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso. – Tai yra teisingumo klausimas... Mums reikia užtikrinti, kad krizės kaštus dalintųsi finansų sektorius ir jie nebūtų užkraunami ant pečių eiliniams piliečiams“.
Tačiau šiam pasiūlymui dar oficialiai turi pritarti likusios 17 ES narių, kuriose mokestis nebus taikomas, ir Europos Parlamentas. Po to už mokesčius atsakingas komisaras Algirdas Šemeta paruoš išsamų projektą, kuris, kaip jis tikisi, bus patvirtintas iki metų pabaigos.
Finansinių sandorių mokesčio įvedimui visose ES valstybėse narėse aktyviai priešinosi Britanija, Nyderlandai ir kai kurios kitos valstybės. EK vertinimais, ES įplaukos iš šio mokesčio, kuris būtų taikomas sandoriams su akcijomis, obligacijomis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kitu turtu, gali siekti apie 57 mlrd. eurų per metus.
Papildyta spalio 24 d. 12:18 val. Anot A.Šemetos biuro pranešimo spaudai, pirmadienio vakare, praėjus kelioms valandoms po EK sprendimo, A. Šemeta gavo Estijos Finansų ministro Jurgeno Ligi laišką, kuriuo Estijos vyriausybė prašo EK leisti pradėti sustiprintą bendradarbiavimą dėl FSM.
Taigi, jau 11 šalių šiai dienai pareiškė ketinimą įsivesti šį mokestį.