Buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius dabar vadovaujantis Ukrainos bankui VAB Lukas Tursa siūlo Lietuvai palaukti momento, kai neigiamų veiksnių įtaka sumažės. Pasak jo, palaukti leidžia mažesnis skolinimosi poreikis dėl geresnio pajamų surinkimo ir griežtesnės išlaidų kontrolės, galimybės skolintis vidaus rinkoje ir dar ne visai išleisti 2 mlrd. JAV dolerių.
Pasak jo, jeigu Lietuva išleistų 5 metų trukmės emisiją eurais, skolinimosi kaina šiuo metu būtų apie 5 proc., o sėkmingai pasirinkus emisijos išleidimo laiką, palūkanos gali būti žemesnės nei 5 proc.
L.Tursa sako, kad Vyriausybei būtų palankiausia skolintis eurais ir litais, nes tai leidžia išvengti valiutos keitimo rizikos: „Manau, tai ir bus daroma: Vyriausybė skolinsis aukcionuose litais per visus metus ir ieškos „patogaus lango“ antroje metų pusėje išleisti 500–1000 mln. eurų obligacijų emisiją.“
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė tvirtina, kad bendras nerimas dėl euro zonos ir įsiskolinusių valstybių neigiamai veikia situaciją rinkose ir gali sujaukti Lietuvos Vyriausybės planus dar kartą šiais metais pasiskolinti užsienyje.
Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ kapitalų rinkos vadovas Mindaugas Strėlis aiškina, kad net ir didelėms Europos Sąjungos šalims tampa sunku pasiskolinti, o Lietuvai tai esąs rimtas įspėjimo signalas. „Investuotojai nelygina Lietuvos su Graikija. Jie vertina visas bendrijos šalis bendrai. Tiesa, didžiosios valstybės išskiriamos, o Lietuva lieka savotiškas užkampis. Patikėkite, investuotojai nestudijuoja mūsų šalies statistikos rodiklių. Jie arba skolina, arba ne“, – sako „Orion Securities“ atstovas.
M.Strėlis taip pat mano, kad artimiausią obligacijų emisiją Lietuva veikiausiai platins eurais, o ne doleriais kaip šiemet vasarį.
Pašnekovų nuomone, mūsų šaliai šį kartą nevertėtų skolintis labai ilgam laikui – 10 metų, o rinktis trumpesnį 4–6 metų terminą.
