TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Finansų ministerija: daugiau ES lėšų bus skirta verslo inovacijoms, socialinių problemų sprendimui

Vilius Šapoka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vilius Šapoka
Šaltinis: BNS
0
A A

Europos Sąjungos (ES) lėšos turi būti investuojamos taip, kad kurtų ilgalaikę ekonominę naudą, todėl pridėtinės vertės nekuriančių projektų turi būti atsisakyta, tvirtina finansų ministras.

Vyriausybei pristatydamas, kaip investuojamos 2014–2020 metų ES lėšos paramos lėšos, Vilius Šapoka nurodė, kad daugiau lėšų numatoma skirti verslo inovacijoms skatinti, inovatyvių startuolių kūrimuisi, daugiabučių modernizavimui, kompleksinių paslaugų jaunoms šeimoms kūrimui, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumui didinti, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

„Šiuo metu investicijas būtina nukreipti toms sritims, kurios atneštų Lietuvos ekonomikai konkrečią ilgalaikę naudą, kurtų didelę pridėtinę vertę turinčius inovatyvius produktus ir, svarbiausia, mažintų socialinę atskirtį bei spręstų demografines problemas“, – pranešime cituojamas V.Šapoka.

Pasak jo, daugiau ES paramos lėšų taip pat numatoma skirti mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti bei vietos veiklos grupių parengtų miestų plėtros strategijų įgyvendinimui.

Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, tarptautinių organizacijų bei atliktų vertinimų rekomendacijas, mažiau lėšų siūloma skirti nesisteminiam viešojo valdymo tobulinimui, perteklinę infrastruktūrą kuriantiems projektams ir nesuplanuotų energetikos srities projektų įgyvendinimui.

„Tarptautinės ir audituojančios organizacijos išvadose pabrėžia, kad kuriama infrastruktūra dažnai nesukuria pridėtinės vertės, bet reikalauja nemenkų papildomų pinigų jos išlaikymui. Todėl itin svarbu įvertinti, kokių sisteminių pokyčių galime imtis, kad su mažesniu investicijų kiekiu pasiektume didesnių rezultatų“, – sakė V.Šapoka.

Finansų ministerijos duomenimis, 2014–2020 metų laikotarpio investicijomis finansuojami 4125 projektai, iš kurių – 692 vykdomi, o 212 jau baigti. Bendra jų visų vertė siekia daugiau nei 2,1 mlrd. eurų.

Ministerijos parengtoje 2014-2020 metų veiksmų programos įgyvendinimo ir lėšų perskirstymo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva prastai įsisavina ES paramą, todėl gali sulėtėti šalies ekonomikos ir atlyginimų augimas, šalis gali prarasti dalį europinės paramos. Ministerija teigia, kad nuo 2014 metų išmokėta tik 13 proc. Lietuvai skirtos ES paramos lėšų, o vien pirmąjį šių metų ketvirtį jų panaudota vos 48 mln. eurų, arba 4,8 proc. šių metų plano.

Daugiausiai lėšų yra išmokėjusios Aplinkos (26 proc. visų lėšų, numatytų 2014-2020 metams), Socialinės apsaugos ir darbo (23 proc.), Finansų (22 proc.) ir Susisiekimo (21 proc.) ministerijos, mažiausiai – Kultūros bei Sveikatos apsaugos ministerijos (po 1 proc.).

Finansų ministerijos teigimu, šiemet planuojama sudaryti ES finansuojamų sutarčių už 2,14 mlrd. eurų, arba penktadaliu mažiau nei planuota metų pradžioje. Labiausiai šios sumos sumažintos pagal Susisiekimo, Kultūros bei Energetikos ministerijų administruojamas priemones. Optimalus ES fondų lėšų panaudojimas per metus yra 1 mlrd. eurų.

Europos Komisija vertins, kiek lėšų bus panaudota iki 2018 metų pabaigos – po to lėšų galės gauti tik tos sritys, kurios bus pasiekę tarpines rodiklių reikšmes.

Lietuva 2014-2020 metasi iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą. Vyriausybė per šį laiką kofinansuos 1,56 mlrd. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką