Darbo grupės teigimu, makroekonominė analizė rodo, kad galutinio vartojimo išlaidos 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 3,9 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos augo 5 proc., tuo metu PVM mokėjimo prievolė, VMI duomenimis, augo tik 2 proc., teigiama Finansų ministerijos pranešime.
Finansų ministerijos specialistų nuomone, augant galutiniam vartojimui, panašiu mastu turėtų augti ir bendra deklaruota PVM prievolė, tačiau vartojimo mokesčių surinkimas neatspindi šios makroekonominės situacijos.
PVM mokesčio įplaukos per šių metų 6 mėnesius nuo plano atsilieka daugiau nei 300 milijonų litų, o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, PVM surinkta per 50 milijonų litų mažiau.
„Didžiausią problemą mes matome VMI rizikos valdymo modelyje ir jo administravime. Deja, esama rizikos vertinimo sistema negali laiku nustatyti PVM nesurinkimo priežasčių ir operatyviai jų šalinti“, – teigia darbo grupės vadovas viceministras Vytautas Galvonas.
Anot Finansų ministerijos pranešimo, tik finansų ministrui pareikalavus stiprinti PVM administravimą, VMI atliko teminę analizę ir pasirinko kontrolės veiksmus, tačiau iki šiol taip ir nesugebėjo identifikuoti konkrečių priežasčių, lėmusių PVM prievolės atsilikimą nuo makroekonomikos rodiklių augimo ir priimti situacijai adekvačius sprendimus.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, nenormali ir netoleruotina situacija, kai, augant ekonominiams rodikliams, mokesčių surinkimas to neatspindi.
„Įvertinęs darbo grupės ataskaitą, darau išvadą, kad vartojimo mokesčių nesurinkimą šiuo metu lemia ne ekonominės priežastys, bet rimtos mokesčių administravimo spragos, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. – Ši medžiaga patvirtino mano jau anksčiau išsakytą mintį, kad Finansų ministerijoje turi nuolat veikti specialistų grupė, kuri, reikalui esant, operatyviai kontroliuotų mokesčių rinkimo būklę bei vertintų VMI mokesčių administravimo efektyvumą.“
Darbo grupė pasiūlė tobulinti VMI rizikos valdymo modelį, ypatingą dėmesį skiriant rizikos nustatymo ir vertinimo etapams, bei stiprinti VMI administracinius gebėjimus, siekiant laiku identifikuoti mokesčių nesurinkimo priežastis ir priimti tinkamus sprendimus.
Specialistų parengtoje ataskaitoje įvardytas konkrečias priemones kuo skubiau įdiegti bus pavesta VMI, o jų įgyvendinimą kontroliuos Finansų ministerija.
VMI jau stengiasi
Valstybinė mokesčių inspekcija pranešime spaudai teigiamai vertina Finansų ministerijos atliktą VMI analizę.
„Finansų ministerija pateikė geras metodinio pobūdžio rekomendacijas, leisiančias dar labiau pagerinti mokesčių administravimą. Minėtas rekomendacijas VMI jau įgyvendina", – pranešime cituojamas VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas.
VMI žada, kad mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Finansų ministerijos siūlymą tobulinti rizikos valdymo modelį ir rizikos vertinimo sistemą, dės pastangas, kad šie veiklos procesai taptų dar optimalesni.
Šiuo metu VMI kartu su tarptautiniais partneriais tobulina kompiuterizuoto audito informacinę sistemą, susidedančią iš Rizikos analizės ir tikrintinų mokesčių mokėtojų atrankos, Bendrosios audito paramos posistemių bei Kompiuterizuotų apskaitos sistemų audito programos Sesam, juos labiau integruojant su jau eksploatuojamomis mokesčių administratoriaus sistemomis, tai pat kuriamomis naujomis bei sistemai suteikiant daugiau vartotojų pageidaujamo funkcionalumo ir lankstumo. Anot VMI, tai padės tiksliau identifikuoti rizikingiausius mokesčių mokėtojus, nustatyti didžiausias mokestines rizikas, jų tendencijas ir galimas projekcijas bei leis VMI pasirinkti optimaliausias priemones.
VMI pastebi, kad, nepaisant stagnuojančios vidaus rinkos metų pradžioje, PVM apmokestinami vidaus tiekimai augo 5,3 proc. (t.y. daugiau, nei vidaus vartojimas, kuris buvo 3,9 proc.), tačiau galutiniam mažesniam PVM sumokėjimui/įplaukoms į biudžetą įtaką darė smarkiai išaugęs eksportas (13,5 proc.), sąlygojęs didesnį PVM susigražinimą; taip pat importo PVM sumokėjimo/įskaitymo tvarkos pasikeitimo poveikis realioms biudžeto pajamoms, įvykę pokyčiai energetikos sektoriuje (elektros biržos operatoriaus pasikeitimas).
VMI pranešime spaudai taip pat pažymi, kad apibendrinant atliktų 914 patikrinimų, kurių metu buvo tikrinamos ir aiškinamasi PVM įplaukų sumažėjimo priežastys, rezultatus, darytina išvada, jog nustatytų teisės aktų pažeidimų mastas nepatvirtina prielaidos, jog stebimos PVM deklaravimo ir mokėjimo tendencijos būtų susiję su galimu piktnaudžiavimų masto augimu. Patikrinimų metu VMI darbuotojai tiksliai išsiaiškino PVM mokėjimų sumažėjimo ir deklaruojamų duomenų pokyčių priežastis. Remiantis patikrinimų duomenimis, PVM prievolėms didžiausios įtakos turėjo sumažėję pardavimai vidaus rinkoje, pakitusi pardavimų struktūra bei išaugę įsigijimai ir, atitinkamai, PVM atskaita. bei importo PVM tvarkos pasikeitimai.
