„Tokiu būdu painiojamos kišenės. Šių mokesčių administravimas galėtų būti teisingesnis“, – trečiadienį Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje kalbėjo finansų ministrė.
Finansų viceministrė, mokesčių lengvatų peržiūros grupės pirmininkė Rūta Bilkštytė teigė, kad šiuo metu Lietuvoje automobilių išlaidos, nusidėvėjimas, nuoma, eksploatacija yra atskaitomos iš bendrovių pajamų. Iš viso mūsų šalyje yra registruota 208,6 tūkst. lengvųjų automobilių, kurie yra registruoti įmonių vardu.
„Per 2020 metus apie 670 įmonių įsigijo 770 prabangių automobilių, jeigu manome, kad prabangus yra virš 50 tūkst. eurų vertės. Pagal Europos Sąjungos praktiką, mažiausiai devynios valstybės riboja automobilių išlaidų atskaitymą. Yra įvairūs ribojimai, bet dažnai taikomas būtent šis“, – pastebėjo ji.
Siūlomos kelios kryptys
Dėl šios priežasties ministerija svarsto kelias kryptis, kaip išspręsti šį klausimą.
„Turi būti tiesiogiai atskaitoma įsigijimo kainos dalis, kuri neviršytų nustatytos X tūkst. eurų sumos. O skirtumas tarp automobilio kainos, kuri yra sutarta ir ją galima įtraukti į sąnaudas, ir ją viršijančios būtų reprezentacinės sąnaudos. Arba atskaitomas procentas nuo automobilio įsigijimo kainos. Kitas variantas – atskaitoma tik neprabangių automobilių įsigijimo kaina“, – sakė R.Bilkštytė.
Tiesa, R.Bilkštytė pažymėjo, jog turėtų būti sutariama dėl to, kas yra neprabangus automobilis.
„Taip pat papildomi ribojimai atsižvelgiant į CO2 ir analogiški ribojimai eksploatacinėms, nuomos išlaidoms“, – kalbėjo ji.
Pasak R.Bilkštytės, šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškinasi, ar nuo visų automobilių, jei jie yra naudojami privatiems poreikiams, yra skaičiuojami mokesčiai.
„Pagal automobilių numerių nuskaitymo programas, manau, per vasarą bus įmanoma visus važinėjančius automobilius suregistruoti Mokesčių inspekcijai. Ir taip patikrinti, ar tikrai visi skaičiuoja mokesčius, jeigu naudoja privatiems poreikiams“, – aiškino ji.
Tiesa, tai kol kas nėra įstatymo projektas. Numatoma, kad spalį turėtų įvykti paskutinis darbo grupės susitikimas, o jame bus pristatyti sprendimai, kuriuos būtų planuojama teikti Vyriausybei.
R.Kuodis: „mokesčių nesistema“
Raimondas Kuodis, ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, aiškino, kad mokesčių lengvatos valstybei kainuoja daugiau, nei yra parodoma. Tai, pasak jo, yra ne tik tiesioginiai biudžeto praradimai. Be to, PVM, GPM tarifai yra didesni, nei galėtume turėti. Dėl ko nukenčia šalies konkurencingumas prieš Lenkiją.
„Turime neapmokėtą viešąjį sektorių, kuris garantuoja prastą švietimo kokybę ir sveikatos apsaugą. Turime moralinio teisingumo klausimų, kurie sunkiai vertinami, bet nepaisant to, jie vis tiek egzistuoja. Ta mokesčių nesistema, kuri yra Lietuvoje, tas didysis fiasko, seniai turėjo susidurti arba su Konstitucinio teismo iššūkiais, arba su mokestinėmis revoliucijomis. Daug kas viešajame sektoriuje negali vartoti per įmones, nes jiems draudžiama jas turėti, moka didelius tarifus pagal standartines darbo sutartis, kai kiti dirba pagal subjektyviai apmokestinamas formas“, – sakė jis.
R.Kuodžio nuomone, gausybė problemų atkristų iš pamatų peržiūrėjus verslo formų skaičių, sumažinant jas iki 3. Kartu jis mano, jei būtų pripažinta, jog ne santaupos kuria investicijas, išsispręstų daug klausimų.
„Jeigu paliksime tą sistemą dabartiniu lygmeniu, turėsime rimtų socialinių pasekmių, kurias ir dabar turime“, – tikino jis.
„Kieno auksas, to ir taisyklės“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas aiškino, jog, jo nuomone, Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vadovaujamasi taisykle – „kieno auksas, to ir taisyklės“.
„Tokia iškraipyta sistema negali tęstis toliau ir esame subrendę pokyčiams. Nesiėmę laiku sprendimų, galime sulaukti rimtų socialinių pasekmių“, – kalbėjo jis.
Tačiau M.Majauskas atkreipė dėmesį, kad ne tik įstatymai svarbūs, bet ir kontrolė, kaip jų laikomasi. Kartu kirto Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri, anot jo, „dešimtmečius žiūrėjo pro pirštus“.
„Įmonės leidžia sau pirkti prekes, įsigyti turtą, kuris niekaip nėra susijęs su įmonių tiesiogine veikla. Jį galimai naudoja savininkų ar vadovų poreikiams, to tinkamai nedeklaruojant. Raginčiau imtis ne tik teisės aktų pakeitimų, bet ir užtikrinti, kad jau priimtų teisės aktų būtų griežtai laikomasi“, – sakė jis.
