Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Finansų ministerija pradeda platinti taupymo lakštus (atnaujinta 12.36 val.)

Taupyklė
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Taupyklė
Šaltinis: 15min
0
A A

Finansų ministerija antradienį pradėjo platinti gyventojams ir kitiems mažmeniniams investuotojams skirtą pirmąją taupymo lakštų emisiją. Už ją bus mokamos 7,05 proc. metų palūkanos. Finansų ministerijos atstovai tvirtina, kad gyventojams tai – saugus taupymo būdas. Tuo tarpu DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, jog iš taupymo lakštų nieko ypatingai gero nesitiki.

Vyriausybei – tai galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti neinvestuotas gyventojų santaupas.

„Finansų ministerija nesiekia konkuruoti su bankiniu sektoriumi dėl indėlių, o tik nori praplėsti galimybes žmonėms pasirenkant, kur investuoti sukauptas lėšas,“ – sako finansų ministras Algirdas Šemeta.

Žmogus, kuris nenori rizikuoti ir nepasitiki bankais, galėjo nusipirkti Vyriausybės vertybinius popierius, o jei laikė kojinėje ir toliau ten laikys, – aiškino Rimantas Rudzkis.Jo teigimu, palūkanos už taupymo lakštus bus šiek tiek mažesnės nei siūlomos už indėlius banke. Už tai gyventojai turės Vyriausybės garantiją, kad pinigai už išpirktus taupymo lakštus ir susikaupusios palūkanos bus pervestos laiku. Tai garantuoja Valstybės skolos įstatymas.

Vienerių metų trukmės taupymo lakštai kitų metų gegužės 19 dieną bus išperkami už 100 litų nominalios vertės lakštą mokant 106,87 lito.

Vieno taupymo lakšto pardavimo kaina priklausys nuo įsigijimo dienos ir sieks nuo 99,74 lito (platinimo pradžioje) iki 99,98 lito (platinimo pabaigoje). Taupymo lakštai bus platinami iki birželio 1 dienos.

Kaip 15min.lt sakė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus pavaduotojas Vytautas Lenkutis, tiksli suma, kiek tikimasi pasiskolinti iš gyventojų nėra nustatyta. Pasak jo, taupymo lakštų pirkimas yra saugus investavimo būdas. „Mažiau rizikos nei indėlis ar taupymas kojinėje“, – sakė V.Lenkutis.

Per pirmąjį etapą lakštai bus platinami internetu, svetainėje www.vtl.lt. Antrajame etape lakštų platinimo galimybės bus išplėstos – įtraukti bankai ir Lietuvos paštas. Kaip sakė V.Lenkutis, tikimasi, jog ši galimybė atsiras liepos mėnesį.

Taupymo lakštų galės pirkti ne tik gyventojai, bet ir individualios įmonės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, visuomeninės organizacijos ir kitos įmonės, išskyrus akcines ir uždarąsias akcines bendroves.

Priešlaikinis išpirkimas nenumatytas

Priešlaikinio taupymo lakštų išpirkimo galimybė nenumatyta, nevyks ir antrinė viešoji apyvarta šiais vertybiniais popieriais. Vis dėlto, atsiradus būtinybei, gyventojai galės tai padaryti.

Jiems reikės apsilankyti pas platintoją ar pas platinimo tarpininką ir atlikti juridinius veiksmus, kad būtų atlikti atitinkami įrašai asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose arba kreiptis platinimo vietose ar internete nurodytais telefonais, kur bus suteikta visa informacija.

Ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kurioje finansų ministras taip pat buvo A.Šemeta, 1999-2003 metais jau yra leidusi taupymo lakštus, tačiau Tarptautiniam valiutos fondui rekomendavus, jų leidimas buvo nutrauktas.

Papildyta 12.36 val.: R.Rudzkis: Vyriausybės požiūris – trumparegiškas

DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis 15min.lt sakė, jog iš taupymo lakštų nieko ypatingai gero nesitiki. „Nematau didelio pranašumo prieš vyriausybinių vertybinių popierių pardavinėjimą. Paprasto žmogaus akimis, ar man pirkti taupymo lakštų, ar Vyriausybės vertybinių popierių, nematau didelio skirtumo“, – kalbėjo analitikas.

Jo teigimu, Finansų ministerija naiviai tikisi, kad pradėti platinti taupymo lakštai ištrauks pinigus, kuriuos žmonės laiko kojinėse. „Žmogus, kuris nenori rizikuoti ir nepasitiki bankais, galėjo nusipirkti Vyriausybės vertybinius popierius, o jei laikė kojinėje ir toliau ten laikys“, – aiškino R.Rudzkis.

Pasak analitiko, taupymo lakštus greičiausiai pirks žmonės, kurie laiko pinigus bankuose. „Tęsiama ta pati politika finansuoti deficitą vidaus lėšomis“, – sakė R.Rudzkis. Vis dėlto, jo nuomone, šiuo metu didžiausia problema yra verslo gaivinimas, per silpnas bankų kreditavimas, o Vyriausybės veiksmai blogina situaciją, nes „ištraukia“ dalį lėšų, kurias bankai galėtų skirti verslo paskoloms.

Kalbėdamas su 15min.lt analitikas sakė, jog Vyriausybė nemato verslo problemų, o dabartinius jos veiksmus pavadino „trumparegišku buhalterišku požiūriu“. Jo teigimu, teisingiau būtų biudžeto deficito finansavimui ieškoti lėšų už Lietuvos ribų, o ne mažinti ir taip skurdžius resursus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką