Dabar populiaru
Publikuota: 2012 lapkričio 29d. 15:04

Finansų ministerijos optimizmas: Lietuvos ūkio augimo prognozė didinama 1 proc.

Elgetavimo akcija Vilniuje
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Gyvenimas Lietuvoje gerės sparčiau, nei manyta

Rekordinis javų derlius ir spartus Lietuvos eksporto augimas pakurstė Finansų ministerijos optimizmą – anksčiau prognozavusi, kad šiemet Lietuvos ūkis augs 2,5 proc., dabar ministerija mano – šalies ekonomika stiebsis net 3,5 proc.

Žemės ūkio produkcijos apimtis šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 14 proc., o visų prekių ir paslaugų eksportas per metus padidėjo 10,6 procento.

Pagal atnaujintą scenarijų, numatomas š.m. BVP augimas, palyginti su rugsėjo mėn. skelbtuoju, didinamas 1 procentiniu punktu – iki 3,5 proc.  Lūkesčiai dėl valdžios sektoriaus finansų rodiklių išlieka tokie patys kaip ir rugsėjo mėnesį: 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas bus mažesnis, nei 3 proc. BVP.

2013 m. BVP grandine susietos apimties augimas išlieka nepakitęs. Tikimasi, kad valdžios sektoriaus deficitas mažės pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus ir bus mažesnis nei 2,5 proc. BVP.

„Ūkis auga sparčiau nei buvo numatyta centriniame ekonominės raidos scenarijuje prieš metus, sparčiau gerėja ir darbo rinkos rodikliai. Tai teikia dar daugiau pagrindo sakyti, kad pagrindinė pastarųjų ketverių metų viešųjų finansų užduotis – grąžinti viešųjų finansų deficitą į Mastrichto sutarties rėmus – bus įgyvendinta. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio ir eksporto sukuriama pridėtoji vertė yra apmokestinama mažiau nei kitų sektorių, šis rodiklių patikslinimas nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingesnių planuojamų viešųjų pajamų pokyčių nei šįmet, nei kitąmet. Taigi, atsakingos fiskalinės politikos tąsa, išlaidų augimo valdymas, siekiant subalansuotų ir saikingai perteklinių viešųjų finansų artimiausiu trejų metų laikotarpiu turi išlikti vienu pagrindinių būsimosios Vyriausybės darbotvarkės uždavinių“, – sakė laikinoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Mažiau ir bedarbių

Toliau sparčiai augant eksportui ir daugėjant laisvų darbo vietų skaičiui, nedarbo lygis mažėja greičiau, nei buvo numatyta rugsėjo mėn.:  2012 m. jis sudarys 13 proc., o 2013 m. – 11,5 proc., t. y. atitinkamai 0,8 ir 1,3 procentinio punkto mažiau nei buvo numatyta rugsėjo mėn. paskelbtame scenarijuje.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įskaitant individualiąsias įmones) augimas 2012 m. paspartės 0,4 procentinio punkto – iki 2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) sudarys 3,1 proc. – 0,1 procentinio punkto daugiau, nei numatyta rugsėjo mėn.

Formuojant centrinio ekonominės raidos scenarijaus perspektyvas, kaip ir 2012 m. rugsėjo mėn., buvo remtasi prielaida, kad ES pavyks suvaldyti euro zonos finansinio stabilumo riziką, o išorinės aplinkos prielaidos atitinka Europos Komisijos 2012 m. rudens prognozes, numatančias tiek ES, tiek euro zonos ūkio atsigavimą 2013 metais.

Tačiau, vykstant istoriškai didžiausiai Europos ekonomikos ir finansų krizei, vis dar išlieka didelis neapibrėžtumas. Trečiąjį 2012 m. ketvirtį euro zonos ūkis toliau smuko 0,6 proc., buvo užfiksuota techninė recesija. Kol kas išlieka abejonių, kad visos skolų krizės apimtos ES šalys narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas ir įveiks krizę. Yra rizika, kad dėl suintensyvėjusių euro zonos problemų gali staiga išaugti bankų sektoriaus kredito rizika, kuri neigiamai paveiktų finansinį stabilumą.

Lapkričio mėn. 12 d. pasirodė tarptautinių kreditorių „trejeto“ (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko) ekspertų teigiama ataskaita dėl padėties Graikijoje. Ji tapo pagrindu  svarbiems ES vadovų sprendimams dėl tolesnių kreditavimo sąlygų Graikijai ir  ES valstybių fiskalinių deficitų bei skolų mažinimo planų. Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas patvirtino tolimesnės pagalbos Graikijai skyrimą. Šie ES vadovų sprendimai turės poveikį tarptautinėms rinkoms ir tolesnei ES ūkio raidai.

Atsiradus papildomiems duomenims dėl neigiamų rizikų išsipildymo ir jų poveikio realiam sektoriui,  projekcijos gali būti keičiamos. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES ir toliau išlieka pagrindiniu ekonominės raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Sveikata

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką