„Aptarta daug techninių detalių pradedant teisės aktų koregavimu. Visuose teisės aktuose sumos nurodytos litais, todėl juos reikės taisyti. Aptarėme, kaip iš tiesų vyks keitimas, kaip bankomatai bus aprūpinami pinigais“, – sakė R.Šadžius.
„Lietuva turės prisidėti prie Europos finansinio stabilumo mechanizmo, tačiau ir patys galėsime prašyti pagalbos“, - sakė R.Šadžius.
Pasak jo, didžiausios diskusijos vyko dėl visuomenės interesų apsaugos. „Žmonės turi būti informuoti, verslas turi elgtis korektiškai, negali būti sukčiavimo. Kovoti su sukčiavimu turi ir teisėsaugos institucijos“, – minėjo ministras.
Lietuvos banke sudaryta visuomenės informavimo strategijos grupė, kuri turėtų pakeisti kol kas skeptišką gyventojų nuomonę dėl euro įvedimo. Lietuvos banko duomenimis, nuo lapkričio gyventojų, palaikančių eurą, padaugėjo 10 proc. Panaši tendencija matoma ir Latvijoje.
Paklaustas, kaip gyventojų nuomonę gali pakeisti fnansinės Kipro bėdos, R.Šadžius atsakė, kad ir Graikijos, ir Kipro pavyzdžiai rodo, jog Europos Sąjunga (ES) pajėgi išspręsti finansines problemas, kurios neišjudina euro pamatų.
Tapusi euro zonos nare, Lietuva turės prisidėti prie ES valstybių finansinių problemų sprendimo. „Stabilizacijos fondas ne dalina pinigus, o teikia paskolas. Lietuva turės prisidėti prie Europos finansinio stabilumo mechanizmo, tačiau ir patys galėsime prašyti pagalbos“, – sakė R.Šadžius.
Įsivedant eurą Lietuvos laukia didelis darbas. Lietuvoje grynųjų litų cirkuliuoja apie 10 mlrd. Tai apie 100 mln. banknotų. Kol kas neaišku, kiek tiksliai kainuos jų keitimąsi.
Paklaustas, ar Lietuva atitiks euro įsivedimo kriterijus, finansų ministras tiesaus atsakymo išvengė: „Dirbtinis kainų reguliavimas gali atsisukti prieš mus. Atitikti Mastrichto kriterijus vieną dieną nepakanka. Turim siekti tvarios situacijos. Šiuo metu kainos didėja ir didės. Lietuvos makroekonominis vertinimas numatytas 2014 m. Jis vyksta kas dvejus metus. Vertinimas prasidės kovo mėnesį. Teisės aktų tobulinimas reikalingas ne tik dėl euro įvedimo, tačiau ir mums, kaip ES šaliai“.
Atsakingos institucijos planuoja ilginti laiką, per kurį kainos parduotuvėse turi būti nurodomos abiem valiutom. Vietoj numatyto pusės metų laikotarpio iki euro įvedimo, tai planuojama daryti metus. Taip pat darbdaviai šiuo periodu raginami atlyginimus nurodyti ir eurais, ir litais.
Vasario pabaigoje sudarytoje koordinacinėje darbo grupėje yra užsienio reikalų, vidaus reikalų bei žemės ūkio ministrai, Statistikos departamento generalinė direktorė. Be to, jau baigtos formuoti visos šešios darbo grupės.
Vyriausybė eurą siekia įsivesti 2015 metais. Tokiam siekiui pritaria ir daugelis ekonomistų, nors kai kurie įžvelgia pavojų, kad Lietuvai tai gali nepavykti dėl per didelės infliacijos.
