„Žinių apie piliečių indėlius kitose šalyse aš neturiu. Manau, kai dalyvausime keitimosi informacija tinkle, tas žinias turėsime“, – LRT televizijai teigė R.Šadžius.
„Agresyviu mokesčių planavimu užsiima nemažai įmonių, tarp jų ir tos, kurios veikia Lietuvoje. Mums irgi labai aktualu, kad įmonė, jei veikia Lietuvoje, mūsų šalyje susimokėtų ir mokesčius“, – pridūrė R.Šadžius.
Jis sakė suprantantis Austriją, kuri kartu su Liuksemburgu nepritaria siūlymams automatiškai keistis tokia informacija. Šioms šalims prieštaraujant, Europos Sąjungos finansų ministrai kol kas taip pat nepritarė tokiam siūlymui.
Austrija sako, kad tokius duomenis saugo jų teisės aktai. Liuksemburgas ir Kipras yra patraukliausi užsieniečiams.
„Abi šalys neišreiškė kažkokių konkrečių prieštaravimų direktyvos teksto atžvilgiu. Priešingai – jos sutinka su tekstu, kuris yra, bet negali šiuo metu jam visiškai pritarti“, – teigia Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius.
ES finansų ministrai sutarė, kad reikia griežčiau kovoti su vengiančiais mokėti mokesčius. Kitą savaitę apie kovą su mokesčių vengimu kalbės ir Europos Sąjungos vadovai.
„Europos šalys turi parodyti valią, kad gali surinkti mokesčius. Manau, to reikia šiuo ekonominiu laikotarpiu. Kiekvienas turi įnešti savo indėlį. Yra galimybė tai padaryti“, – sakė Didžiosios Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as.
Europos Komisijai taip pat suteiktas mandatas derėtis su ne Bendrijos šalimis Šveicarija, Monaku, Andora ir Lichtenšteinu dėl apsikeitimo informacija apie indėlininkus. Finansų ministrai pritarė ir siūlymams, kaip kovoti su vadinamuoju agresyviu mokesčių planavimu – tai yra nepaisyti susitarimų, jei jie leidžia vengti mokesčių, ir rinkti juos ten, kur ir vykdoma veikla.
