Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė „Žinių radijui“ sakė, kad to vadinti incidentu nereikėtų.
„Jeigu pasidomėsime, kokia yra situacija kitose naujose narėse, tai tikrai su tokiais atvejais yra susiduriama. Valstybės kontrolė ar audito institucija, kuri toje valstybėje audituoja valstybinių lėšų įsisavinimą, jeigu ji pateikia kažkokių pastebėjimų, tai Europos Komisija turi teisę į tai pasigilinti. Turint omenyje, kad Lietuva deklaruoja tikrai dideles sumas ir yra viena iš lyderių susigrąžindama lėšas iš Europos Sąjungos biudžeto, tai visiškai natūralu, kad Europos Komisija nori pasigilinti į mums pateiktas pastabas“, – sakė finansų ministrė.
Finansų ministerijos duomenimis, pažeidimų mastą įvertino duomenis Europos Komisijai teikianti Valstybės kontrolė. Dauguma neatitikimų nustatyta vykdant viešuosius pirkimus. Pavyzdžiui, netinkamai parinktas pirkimo būdas, per aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimo metu nustatytas netinkamas pasiūlymų pateikimo terminas, nenurodytas interneto adresas, kur galima susipažinti su visais pirkimo dokumentais.
Galimų pažeidimų suma 26 mln. litų iš beveik 3 mlrd. litų 2010 metais deklaruotos sumos, tikina Finansų ministerijos atstovai. Kaip teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas, mokėjimai sustabdyti ir dėl to, kad, įskaičiavus visus galimus pažeidimus, Lietuvoje nustatytų pažeidimų dalis viršytų 4 proc., o leistina riba yra 2 proc.
Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas tikina, kad dėl sustabdytų mokėjimų Europos Sąjungos lėšomis finansuojami projektai Lietuvoje nenukentės.
Ministerijos atstovų teigimu, jeigu būtų nustatyta, kad iš tikrųjų buvo padaryta pažeidimų, lėšos būtų išieškotos iš pažeidimus įvykdžiusių projektų vykdytojų ir perskirstytos kitiems Europos Sąjungos finansuojamiems projektams, tad Lietuva Europos Sąjungos lėšų nepraras.
