Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

FINHILL: 2009 m. biudžeto deficitas – 5 mlrd. Litų

Pinigai
Gedimino Savickio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Laikui bėgant, skylė biudžete, tik didėja, vis ryškiau leisdama pamatyti, vyriausybės priimtų sprendimų efektyvumą, korupcijos ryšių persipynimo mazgus, didėjančią nesantaiką, sėjamą baimę ir laukimą. Laukimą, ką vėl mūsų vyriausybė sugalvos?

Kaip tai palies vos gyvus, nusilpusius verslo sektorius? Greičiausiai planuojama vėl padirbėti naktimis, kad likusį laiką galėtų taisyti klaidas, tik gaila, kad šiuo sunkiu metu, padariniai gali buti daug skaudesni ir kai kurie procesai nebegrįžtami. Aukščiausi šalies pareigūnai šneka aukštomis frazėmis, dalina pažadus, saugo mus nuo panikos, bet nei vienas nelinkęs atsakyti už savo sprendimo teisumą ir patikimumą. Ryte pasakyta frazė, po pietų gali buti lengvai išsiginama. Ko gali tikėtis šalies gyventojas, kai patys valdžios vyrai neapsisprendžia, kas ką sako ar nesako, taip patys pasiklysdami savo kalbų labirintuose, teigiama FINHILL pranešime.

FMĮ „Finhill“ prognozėmis 2009 m. biudžeto deficitas bus du kartus didesnis nei planuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, o jo siūlymas dar kartą peržvelgti biudžeto projektą neturės teigiamos įtakos. Vargu ar planuojamas atlygimų sumažinimas iš biudžeto išlaikomiems asmenims, ženkliai sumažins išlaidas. Vargu ar siūlymas grįžti prie 2007 m. lygio, kuomet pajamos kartu su ES parama buvo 19.214 mlrd. litų, o išlaidos 20.655 mlrd. litų yra tikslas, kurio turime siekti gelbėdami ekonomiką. Tikintis, kad dar kartą peržiūrėjus biudžeto programą deficitas sieks vos 1.5 mlrd. litų prasilenkia su logika ir skaičiais. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kuomet visi piliečiai su siaubu laukia sprendimų dėl neaiškaus rytojaus, valdžios atstovai ramina nedidelio biudžeto deficitu. Tai turbūt užkrečiama, nes istoriškai jau girdėta..

„Nedramatizuokime didelio deficito 2009 m.“

Taip skambiai 2008 m. spalio mėn. premjeras G. Kirkilas tvirtino, kad Lietuvos finansinė padėtis nėra tokia bloga kaip kalbama. Anot jo, biudžeto deficitas 2009 m. gali siekti 2% nuo BVP t.y. 2,639 mlrd. litų. Tokį rezultatą lemtų didesnės išlaidos nei pajamos. Išlaidos apeliuojamos į ilgalaikę mokytojų atlyginimo kėlimo programą, pensijų didinimą, šilumos kainų kompensavimą. Tačiau ar buvo realiai įvertinta, kad rinka kinta greičiau nei mūsų šalies atstovai sugeba daryti sprendimus. Ar buvo numatyta, kad dėl išaugusių mokesčių įmonės stabdys veiklas, bedarbių skaičius sieks rekordus? Panašu, kad ne. Premjeras A. Kublius išreiškė stipresnį savo nerimą dėl būsimo deficito nagrinėdamas galimybes skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Svarstymų ir nuomonių fone kyla abejonių ar Vyriausybė siūlydama nedramatizuoti būsimo deficito, įvertino „didiname mokesčius“ pasekmes.

...Mažiname išlaidas – didiname pajamas

Šiai dienai turime daug pavyzdžių, kurie nukrypsta nuo tikėtino rezultato. Pirmųjų metų mėnesių rezultatai rodo, kad vis daugiau įmonių neatlaiko krizės įveikimo plano naštos.

FMĮ „Finhill“ prognozėmis 2009 m. biudžeto deficitas bus du kartus didesnis nei planuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, o jo siūlymas dar kartą peržvelgti biudžeto projektą neturės teigiamos įtakos.

Nesurinktas pridėtinės vertės mokestis. Mažėjant bendroms gyventojų pajamoms, jau šiandien didelė dalis mažmeninio sektoriaus įmonių jaučia 20-35% vartojimo kritimą. Vartojimas, kuris yra pagrindinis šalies ekonomikos variklis, buvo paveiktas sumažėjusių atlyginimų, staigiai ir dideliais mastais išaugusio nedarbo. Nedarbo lygis siekia 7% ir neoficialiai prognozuojama, kad 2009 m. paskutinį ketvirtį jis gali augti iki 15%. Tai reiškia, kad PVM surinkimas gali tesiekti 6,5-7,0 mlrd. Lt., kas sąlygos PVM surinkimo kritimą ir deficitas gali siekti net 2,6 mlrd.lt.

Nesurinktas pelno mokestis. Apklausų duomenimis, Lietuvos verslo įmonės nesitiki pelno 2009 m. Valdžios ketinimai surinkti 2,9 mlrd. litų pelno mokesčio nepasverti skaičiavimu, kad apyvartinių lėšų trūkumas mažina įmonių pelnus, o sausio mėnesį išaugęs šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas iki minus 56, nežada greito atsitiesimo. Pajamų surinkimo planas neįgyvendinamas vien jau dėl to, kad 2008 m. bankrotas buvo paskelbtas 928 įmonėms, t. y. 53,1% daugiau nei 2007 m., o pabrangęs finansavimas neleis pasiekti pelningumo didėjimo lyginant su 2008 m. Sumažėjęs vartojimas taip pat mažina eksportuojamų prekių kainą, Lietuvos eksporto rinkose valiutų devalvacija mažina įmonių pajamas. Todėl tikėtina, kad surinkus mažiau pelno mokesčio, deficitas gali siekti net 1.8 mlrd. Lt.

Nesurinktas gyventojų pajamų mokestis. Sparčiai augant nedarbui, padidėjusi konkurencija neleidžia kilti vidutiniam darbo užmokesčiui. 2008 m. vidutinis darbo užmokestis siekė 2165 Lt. ir nors buvo prognozuojamas jo kilimas, tikėtina, kad gyventojų pajamų mokesčio deficitas LR biudžetui sieks 0.28 mlrd. Lt.

Nesurinktas akcizo mokestis. Viena skaudžiausių temų - alkoholio, tabako ir degalų pakelti akcizai. Naiviai tikimasi surinkti 3,9 mlrd. litų. Nors sausio mėnesį dar nebuvo jaučiamas stiprus namų ūkio finansinės būklės pablogėjimas – akcizų deficitas jau siekė 30 mln. Lt. Nenuostabu, nes didžiausi šalies alkoholio gamintojai: „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“ , „Alita“ jau buvo sustabdę gamybą ir skaičiavo ženklius nuostolius. Savo ruožtu, darbo netekę vartotojai ar valstybinio sektoriaus atstovai turėdami mažesnius biudžetus mažina išlaidas kurui. Taigi, neverta manyti, kad į biudžetą bus surenkama daugiau pajamų ir tikėtina, kad akcizų deficitas sieks 1 mlrd. lt.

Žinoma, teisinga būtų paminėti, kad Valstybė mažins išlaidas iki 15% apkarpant atlyginimus Seimo nariams bei mažins ministerijų išlaidas, taip siekiant sutaupyti 1 mlrd. litų. Tačiau susiduriame su paradoksu, nes atlyginimų karpymas numatomas tik iki metų pabaigos, o patvirtintas projektas dėl naujos Energetikos ministerijos kūrimo taip pat nesumažins išlaidų mokesčių mokėtojams. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį į sumenkusį kultūros rėmimą, kuomet projektui „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rėmimas sumažės 5 mln. litų bei skandalais apipintų Valdovų rūmų nepasieks 6 mln. litų. Vis dėlto, akivaizdu, kad išlaidos nebus pakankamai sumažintos, o planuojamos pajamos tirpsta, ką ir rodo...

…turimi rezultatai

Pasirodo vien jau šių metų sausio ir vasario mėn. į biudžetą pateko 16% mažiau pajamų, t.y. pritrūko 390 mln. litų. Daugiausiai įtakos turėjo nesurenkamas PVM ir akcizai. Nenuostabu, nes kaip ir buvo minėta, susidūrėme su ženkliai sumažėjusiu vartojimu, o alkoholio gamintojai susiduria su nelegalaus verslo šešėliu.

Scenarijus gali pakrypti dar blogesne, nei planuojama linkme ir išsipildžius blogiausiam scenarijui LR biudžetas, į kurį planuojama surinkti 25 mlrd. Lt. gali turėti 5.68 mlrd. Lt deficitą.

Nepaisant aukščiau įvardintų istorinių bei socialinių veiksnių, darančių įtaką esamai rinkos situacijai, scenarijus gali pakrypti dar blogesne, nei planuojama linkme ir išsipildžius blogiausiam scenarijui LR biudžetas, į kurį planuojama surinkti 25 mlrd. Lt. gali turėti 5.68 mlrd. Lt deficitą. Tokia prielaida pagrįsta valstybės finansų vadovų paruošta ekonomikos gelbėjimo programa, kurios pasekmės jau atsispindi nuostolinguose pirmuose šių metų mėnesiuose. Likusius dešimt mėnesių Lietuvos žmonės bandys išgyventi, neaišku ar išgyvens Lietuvos ekonomika.

Stokim į eilę žibalinėms lempoms pirkti

Visiems nuolat kyla abejonės ar pakankamai įžvalgūs buvo ir yra Vyriausybėje dirbantys specialistai, kurdami ar kitaip – saugodami visų mūsų ateitį. Ar priimant krizės įveikimo planą buvo apsvarstyti ir įvertinti pagrindiniai veiksniai (mokesčiai, įmonių bankrotai, didėjantis nedarbas, mažėjantis vartojimas), žlugdantys Lietuvos ekonomiką. Ar buvo įvertinta mokesčių sistema ir socialinė padėtis, kuri nėra tokia stipri, kad padidinus mokesčius ji būtų „įgali“ juos sumokėti. Galbūt reikėjo pradėti nuo didžiausią riziką keliančių ekonomikos lėtėjimo stabdymo priemonių – sudaryti įmonėms sąlygas išlikti ir sugebėti surinkti planuojamą biudžetą, o ne atvirkščiai – padidinus mokesčius, galvoti, kas galėtų juos sumokėti.

Prasidėjusi griūtis tik dabar privertė Lietuvos valdžios atstovus susimąstyti, kad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs: nuo savo išlaidų, biurokratinio aparato mažinimo, kad didėjanti „skylė“ biudžete vis aiškiau parodo priimtų sprendimų neveiksmingumą.

Didžiausia nežinia, slegianti Lietuvos visuomenę yra nepriimti strategiškai reikšmingi sprendimai dėl elektros energijos tiekimo kanalo tiesimo, dėl „injekcijos verslui“ skaidrumo ar nebūvimo. Turėtų suklestėti žibalinių lempų prekyba! Tik jei Vyriausybė tikisi šioje vietoje surinkti akcizus pirmiausia vertėtų apgalvoti ar prislėgta visuomenė neieškos pigesnių žaliavų kaimyninėse valstybėse, kur kainos, kaip žinia, gerokai žemesnės nei Lietuvoje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką