Fizinio asmens bankrotas gali būti geriausia ar net vienintelė išeitis nemokiems asmenims, norintiems atkurti savo mokumą. Remiantis fizinių asmenų bankroto įstatymu, numatoma galimybė nemokius asmenis, sumokėjusius dalį skolų, atleisti nuo likusiųjų mokėjimo. Šio įstatymo pagrindinis tikslas – suteikti asmenims galimybę išmokėti savo skolas ir tuo pačiu pradėti gyvenimą iš naujo. Įstatymas taip pat suteikia galimybę atkurti mokumą įvairiems asmenims (fiziniams asmenims, ūkininkams ar individualią veiklą vykdantiems asmenims), tuo pačiu užtikrinant visų ar keletos kreditorių reikalavimų tenkinimą.
Visą fizinio asmens bankroto procesą būtų galima suskirstyti į keturis etapus. Pirmuoju etapu fizinis asmuo inicijuoja bankroto procesą kreipdamasis į teismą dėl bylos iškėlimo. Tik visiškai nemokiems asmenims teismas iškelia bankroto bylą, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad bankroto bylos iškėlimą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo.
Antruoju proceso etapu, kuomet teismas iškelia bankroto bylą, yra visiškai sustabdoma bet kokia finansinė veikla. Be viso to, fizinis asmuo negali disponuoti visu turimu turtu, tačiau tai nereiškia, kad asmuo visiškai praranda savo turtą. Draudimas disponuoti turimu turtu neleidžia vykdyti tokios veiklos, kuri susijusi su turto perdavimu, perleidimu ar kitais panašiais sandoriais. Po bankroto bylos iškėlimo fizinio asmens turtu pradeda disponuoti paskirtas bankroto administratorius.
Trečiajame etape fizinis asmuo privalo bankroto administratoriui pateikti mokumo atkūrimo plano projektą, kuris turi būti patvirtintas teisme. Visas skoloms padengti reikalingas turtas yra parduodamas bankroto administratoriaus pagal tam tikrą eiliškumą ir nustatytais terminais, kurie yra nurodomi fizinio asmens parengtame plane.
Tuomet kai turtas yra parduodamas, pradedami dengti fizinio asmens finansiniai įsiskolinimai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismui iškėlus bankroto bylą fiziniam asmeniui, visi kreditoriai įgyja teisę, per nustatytą terminą, pateikti savo reikalavimus su nurodytomos sumomis, kurių padengimą vėliau koordinuoja paskirtas bankroto administratorius. Svarbu šioje vietoje paminėti, kad viso plano įgyvendinimas negali užtruktai ilgiau kaip 5-ius metus. Tuo tarpu reikalavimai, kurie per šį laikotarpį lieka nepatenkinti dažniausiai yar nurašomi. Šiuo atveju išimtis daroma tik tiems reikalavimams, kurie yra susiję su žalos, suluošinimo atlyginimu, mirties ar lėšų vaikui ir pan.
Pabaigai galima akcentuoti svarbiausius niuansus fizinių asmenų bankroto procese. Taigi, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad bankroto bylos iškėlimą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, tačiau nebūtinai Lietuvos Republikos pilietis. Svarbiausia, kad turitinių interesų vieta būtų Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu fizinio asmens nemokumas atsiranda tuo metu kai asmuo negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
Susipažinus su fizinių asmenų bankroto įstatymu primiausia galima susidaryti įspūdį, kad iš tikrųjų šis procesas suteikia galimybę akimirksniu atgauti mokumą ar tiesiog išvengti tam tikrų įsiskolinimų kreditoriams grąžinimo. Tačiau, kad ir kaip bebūtų viskas yra šiek tiek sudėtingiau ir gali sukelti tam tikrų nemalonių situacijų.
Pirmiausia kaip ir minėjome bankroto bylą pasiryžęs išsikelti fizinis asmuo gali prarasti savo nuosavybės teise valdomą turtą. Taip pat tam tikra prasme yra suvaržoma fizinio asmens laisvė, kadangi prarandama teisė užimti tam tikras pareigas, pasiimti paskolą ar greitąjį kreditą, o taip pat gali būti prarandamas ir kitų pasitkėjimas.
Patarimas būtų labai gerai apgalvoti galimas pasėkmes, pasverti visus pliusus ir minusus prieš nusprendžiant pradėti fizinio asmens bankroto procesą.
