Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

FNTT: Lietuvos kriptovaliutų rinkos apyvarta nuo 2017-ųjų pradžios – 660 mln. eurų

Lietuvos kriptovaliutų rinkoje atliktų didelių operacijų bendra apyvarta nuo 2017-ųjų pradžios siekė apie 660 mln. eurų, jas atliko 542 fiziniai ir juridiniai asmenys, teigia strateginę šio sektoriaus analizę atliekanti Finansų nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Kriptovaliutų „kasimo“ įranga (ASIC)
Kriptovaliutų „kasimo“ įranga (ASIC) / 123RF.com nuotr.

Klientų, atlikusių pinigines operacijas su kriptovaliutomis – jų pirkimą, pardavimą arba keitimą į kitas kriptovaliutas, turėjo SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“ ir „Citadele“ bankai, taip pat bendrovės „Pervesk“ ir „Mister tango“, tačiau tik pastarosios dvi turėjo ne Lietuvoje registruotų klientų, rodo ketvirtadienį FNTT žurnalistams pateikti duomenys.

93 proc. visų klientų buvo fiziniai, 7 proc. – juridiniai asmenys, tačiau jų operacijų apyvarta pasidalino maždaug po lygiai ir buvo atitinkamai 47 proc. (312,8 mln. eurų) ir 53 proc. (347,9 mln. eurų). Skaičiuoti tik tie klientai, kurių kiekvieno bendra vertė – didesnė kaip 80 tūkst. eurų.

Lietuvai teko 66 proc. operacijas kriptovaliutomis atlikusių klientų, Europai – 29 proc., Azijai – 13 procentų. Pagal bendrą operacijų apyvartą Lietuvai teko 71 proc.,. Europai – 20 proc., Azijai – 7,8 procento.

Didžioji dalis šių klientų rinkose bendrovę „Mister tango“ – jų skaičius siekė 446, o bendra operacijų suma sudarė 380,4 mln. eurų. „Pervesk“ turėjo 31 klientą, o bendra operacijų vertė siekė 254,8 mln. eurų. Bankuose tokių klientų buvo mažiau kaip po 30, o operacijų vertė svyravo nuo 13,5 mln. SEB banke iki 57,3 tūkst. eurų „Danske Bank“.

Didžiausias apyvartas kriptovaliutomis atliko Lietuvoje registruota bendrovė „Spectro Finance“ – 215,1 mln. eurų. „CoinFlux Service“ bendra operacijų vertė siekė 31,1 mln. eurų, „Gatecoin Limited“ – 23 mln. eurų, „Itbit Pte“ – 16,4 mln. eurų, o didžiausia vienam fiziniam asmeniui tekusi tokių operacijų apyvarta siekė 27,2 mln. eurų.

Anot FNTT, kriptovaliutos sektoriui nenustatyti naudotojų tapatybės reikalavimai, o skirtingos kriptovaliutos siūlo skirtingą anonimiškumo lygį. Kriptovaliutos įsigijimo lėšų šaltinis nėra žinomas, sandoriai atliekami naudotojams, paslaugų teikėjams fiziškai nesusitinkant. Tai daro jas patrauklias sukčiavimui, nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimui, pinigų plovimui.

Kadangi kriptovaliutų sistemos laisvai prieinamos per internetą, jos tampa lengvu būdu pervesti lėšas per valstybių sienas apeinant tradicines lėšų pervedimo sistemas. Tarpvalstybinis kriptovaliutos sandorių pobūdis reiškia galimus naudotojus iš didelės rizikos valstybių (Sirija, Irakas, Iranas, Jemenas, Tunisas ir kitų) ir didelės rizikos naudotojus (nusikalstamų grupuočių narius, teroristus), prabrėžia FNTT.

Didžiausios kriptovaliutos neturi centrinės ją išleidusios įstaigos, todėl nėra ir centrinio administratoriaus, kuris galėtų bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis tyrimuose ar turto konfiskavimo tikslais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai