Ekonomikos ir sporto žinovai sako, kad Vokietijos klubų finansinei sėkmei didelės įtakos turi ir Vokietijos ekonomika. Koreliaciją tarp futbolo lygų ir jų valstybių finansinių rodiklių galima pastebėti penkiose didžiausiose Europos futbolo lygose.
Pelną skaičiuoja tik vokiečiai
Vokietijos „Bundesliga“ – vienintelė iš didžiųjų Europos futbolo lygų dirba pelningai. O kitų Europos šalių klubai skolinasi – per ketverius metus nuo 2007 iki 2011 metų Europos futbolo klubų nuostoliai išaugo nuo 0,6 iki 1,7 mlrd. eurų.
Vokietijos klubai demonstruoja gerus rezultatus ne tik futbolo aikštėse.
O kitų Europos šalių klubai skolinasi – per ketverius metus nuo 2007 iki 2011 metų Europos futbolo klubų nuostoliai išaugo nuo 0,6 iki 1,7 mlrd. eurų.
Siekdama pažaboti augančias Europos futbolo klubų skolas UEFA nuo kito sezono įves Sąžiningo finansinio žaidimo (angl. Financial Fair Play) taisykles. Vokiečių klubams tai neaktualu, nes jiems jau kuris laikas taikomos dar griežtesnės finansinės taisyklės.
„Bundesliga“ klubų pajamos praėjusį sezoną buvo rekordinės ir viršijo 2 mlrd. eurų. Jos padvigubėjo vos per dešimtmetį, skelbiama lygos finansinėje ataskaitoje. Vokietijos klubų pelnas sumokėjus mokesčius siekė 55 mln. eurų.
Geri ir antrosios pagal pajėgumą Vokietijos futbolo lygos – „Bundesliga 2“ rezultatai – beveik 385 mln. eurų pajamų.
Vokietijos klubų darbo užmokesčio žaidėjams, treneriams ir kitiems asmenims sąnaudos siekia 43 procentus pajamų. UEFA turnyruose žaidžiančių klubų darbo užmokesčio sąnaudų vidurkis yra 63 procentai pajamų.
„Bundesliga“ futbolo klubų rungtynės – lankomiausios Europoje. Praėjusį sezoną vieną „Bundesliga“ mačą vidutiniškai stebėjo 44 tūkst. žiūrovų, tai beveik ketvirtadaliu daugiau nei stipriausioje Anglijos „Premier“ lygoje (34,6 tūkst.).
Prasiskolinę grandai
„Deloitte“ tyrimo duomenimis, 2010–2011 m. sezono metu daugiausia tarptautinių pajamų iš transliacijos teisių ir reklamos gavo anglų futbolo klubai – 2,5 mlrd. eurų per sezoną. Vokietijos futbolo klubai su beveik 1,8 mlrd. eurų liko antri.
Tačiau Anglijos klubams didžiausios pajamos iš transliacijų ir reklamos finansinio stabilumo negarantuoja. Praėjusį sezoną Anglijos klubų įplaukos siekė 2,4 mlrd. eurų, o lygos finansiniai nuostoliai – 240 mln. eurų. Daugiausia prie lygos įsiskolinimo prisideda milijonus brangių žaidėjų įsigijimui žarstantys „Manchester City“ ar „Chelsea“ klubai.
Vis dėlto Anglijoje yra klubų, kurie geba dirbti pelningai. Tokiu pavyzdžiu gali būti jau ilgą laiką kenčiantis trofėjų badą, tačiau ekonomiškai sėkmingai rungtyniaujantis Londono „Arsenal“ .
Gerokai prastesnė yra Ispanijos „Primera“ lygos klubų finansinė padėtis. Pirmųjų dviejų divizionų Ispanijos klubai skolingi 3 mlrd. eurų.
Ispanija kritikuojama už tai, kad dešimtis milijardų eurų gauna iš Europos mokesčių mokėtojų pinigų, o savo šalies futbolo klubams leidžia nemokėti mokesčių. Nesumokėti futbolo klubų mokesčiai Ispanijoje jau perkopė 690 mln. eurų.
Ispanijos futbolo flagmanai „Barcelona“ ir Madrido „Real“ pastaruosius kelerius metus sugeba uždirbti ir nurašyti dalį skolų, tačiau šių superklubų skolos kartu sudėjus viršija 1 mlrd. eurų.
Turtingą istoriją turintys klubai La Korunijos „Deportivo“ ar Santandero „Racing“ dėl skolų greitai gali išnykti iš futbolo žemėlapio. O vienas geriausių Ispanijos klubų – „Valencia“ – už įsiskolinimus buvo perimtas nacionalizuoto banko „Bankia“. O štai šių metų Čempionų lygos sensacija klubas „Malaga“, tik per plauką nepatekęs į pusfinalį5, dėl pradelstų įsiskolinimų ir nemokamų algų kitąmet negalės dalyvauti jokiuose UEFA turnyruose.
Italijos futbolo padėtis panaši. Aukščiausių lygų klubų skolos po 2010–2011 metų sezono viršijo 2,6 mlrd. eurų, o minėto sezono metu klubų įsiskolinimas išaugo 430 mln. eurų.
Dviejų Prancūzijos aukščiausiųjų lygų komandoms sekasi kiek geriau. Abiejų lygų skolos per 2010–2011 metų futbolo sezoną sumažėjo dvigubai – iki 65 mln. eurų.
Sėkmę užtikrina investicijos
Ispanija kritikuojama už tai, kad dešimtis milijardų eurų gauna iš Europos mokesčių mokėtojų pinigų, o savo šalies futbolo klubams leidžia nemokėti mokesčių. Nesumokėti futbolo klubų mokesčiai Ispanijoje jau perkopė 690 mln. eurų.
Kodėl Vokietijos futbolo klubai sugeba ne tik laimėti, bet ir uždirbti tuo metu, kai likusios Europos klubai skendi skolose?
„The Economist“ cituojamas Emmanuelis Hembertas, 2010 metais atlikęs tyrimą ir mėginęs atrasti šios lygos finansinės sėkmės paslaptis, atkreipia dėmesį į sėkmingą komercinį modelį, kuris leidžia gauti pajamų iš sutarčių su rėmėjais ir transliuotojais. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina ir stiprios šalies jaunių akademijos – klubams vėliau nereikia leisti milijonų žaidėjams įsigyti.
Paslaugą Vokietijos klubams prieš 2006 metais Vokietijoje vykusį Pasaulio futbolo čempionatą padarė ir valstybė, skyrusi 1,4 mlrd. eurų stadionų plėtrai. Dėl to į didesnius stadionus dabar gali susirinkti daugiau žmonių, vadinasi, klubai gauna daugiau pajamų už parduotus bilietus.
Futbolo mėgėjas Rytis Davidovičius sako, kad Vokietijos klubų sėkmės priežastis slypi gebėjime analizuoti ir spręsti problemas. Pasak jo, lūžis Vokietijos futbole įvyko po 1998 ir 2000 metų Pasaulio ir Europos futbolo čempionatų, kuriuose Vokietija pasirodė prastai. Esą tuomet suprasta, kad senoji žaidėjų karta iš futbolo traukiasi, o naujų talentų nėra. Vokiečiai ne tik suprato, bet ir padarė išvadas – futbolas šalyje perstatytas nuo pamatų.
„Futbolo klubai pradėti raginti investuoti į infrastruktūrą, jaunimo akademijas, įvesti reikalavimai privalomam jaunų žaidėjų skaičiui ekipose. Tuo pat metu vyko didžiuliai stadionų statybų bei futbolo reklamos darbai, susiję su Pasaulio čempionatu 2006 metais“, – pasakojo R.Davidovičius.
Pasak jo, ne mažiau svarbūs ir išskaidyti pajamų šaltiniai – pinigai už transliacijas, bilietus ir pajamos iš rėmėjų leidžia Vokietijos klubams investuoti į ilgalaikius projektus, tokius kaip stadionų plėtra ar jaunimo futbolo akademijos.
Gerai šaliai – gerai ir futbolui
Tiek ekonomistai, tiek ir futbolo specialistai atkreipia dėmesį ir į dar vieną Vokietijos futbolo lygai įtakos turintį veiksnį – gera šalies ekonominė būklė. Didesnė ar mažesnė koreliacija tarp futbolo lygų finansinių rezultatų bei ekonominės šalies būklės pastebima ir kitose didžiosiose Europos valstybėse.
 |
| Gitanas Nausėda |
Pietinėse Europos valstybėse (Ispanijoje ir Italijoje) prasiskolinusios ne tik valstybės, bet ir futbolo lygos. Prancūzijoje 2009 metais pradėjo augti BVP, o 2010 metų sezoną dvigubai sumažėjo Prancūzijos lygų skolos. Kiek labiau skiriasi ekonominė padėtis Anglijoje, kur valstybė Europos mastu gyvena neblogai, o futbolo lyga kasmet įsiskolina po kelis šimtus milijonų eurų. Tačiau Anglijos lygos problemas galima paaiškinti Rusijos ir arabų milijardierių investicijomis į klubus – jų valdomi klubai labiausiai ir prisideda prie įsiskolinimų.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad klubų finansinė padėtis didele dalimi priklauso nuo bendrovių finansinių rezultatų: „Vokietijoje ekonomika leidžia klestėti stiprioms bendrovėms, kurios gali tapti stipriais rėmėjais. Turėdamas didesnį rėmėją klubas turės didesnį biudžetą, geresnius žaidėjus ir galės pasiekti geresnių rezultatų.“
„Vadybos kultūra universali ir yra būdinga visoms sritims. Pavyzdžiui, Ispanijoje veikia pietietiškas mentalitetas, yra gerokai didesnis polinkis gyventi į skolą, tad ir futbolo klubai prasiskolinę. Vokiečių vadybai tokie principai nepriimtini“, – pridūrė G.Nausėda.
R.Davidovičiaus teigimu, didesnės įtakos klubų finansinei būklei turi ne valstybės ekonominė būklė, o tiesioginės šalies investicijos į futbolą.
„Atlikęs įvairius skaičiavimus nepastebėjau tiesioginio ryšio tarp šalies ekonominės padėties ir jos pasiekimų futbolo aikštėje. Jeigu jis egzistuotų, tuomet nuolat nugalėtų šalys, kurių BVP didžiausias. Žinome, kad taip nėra. Didesnis ryšys yra tarp šalies investicijų į sporto infrastruktūrą, trenerių kvalifikacijos, talentų ugdymo programos efektyvumo ir pasiekimų futbolo aikštėje“, – teigia pašnekovas.
Čempionų lygą laimės ekonomika
Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad vokiečių dominavimas futbole – naudingiausias ir visai Europos ekonomikai.
Po 2010 metais vykusio Pasaulio futbolo čempionato, kuriame triumfavo Ispanija, vartojimas Ispanijoje, skirtingais skaičiavimais, pakilo nuo 0,25 iki 0,5 proc. ir leido sunkiu metu šiek tiek išjudinti merdinčią ekonomiką.
Tačiau, ekonomistų skaičiavimu, didžiausia nauda būtų buvusi tuomet, jei čempionatą būtų laimėję pusfinalyje prieš ispanus neatsilaikę vokiečiai. Mat didesnę perkamąją galią turinčios Vokietijos gyventojai švęsdami išleistų daugiau, o tai būtų leidę padidinti eksportą į Vokietiją ir kitoms Europos valstybėms.
Šį šeštadienį Londono „Wembley“ stadione po UEFA Čempionų lygos finalo bet kuriuo atveju švęs ir pinigus leis vokiečiai – arba Miuncheno „Bayern“, arba Dortmundo „Borussia“ aistruoliai. Iš vokiečių šventės nemažai naudos turės ir Anglijos ekonomika.
