„Netiesiogiai, per tolesnį Rusijos ekonomikos silpnėjimą, mūsų eksportuotojai vis dėlto jaus tam tikras pasekmes. Lietuvos eksporto pobūdis yra orientuotas daugiau į mažmeninę rinką. Tai yra maisto produktai, tekstilės gaminiai, kitos plataus vartojimo prekės, kurios yra orientuotos į Rusijos mažmeninį pirkėją, tačiau tas mažmeninis pirkėjas pamažu silpsta“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ trečiadienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, tokios tendencijos Rusijos mažmeninėje rinkoje išliks ir artimiausiu metu. Be to, G. Nausėdos teigimu, dabartinėmis aplinkybėmis tokių sankcijų, kurios bus grindžiamos veterinariniais ar kitokiais sanitariniais reikalavimais tikimybė yra gerokai padidėjusi.
Vis dėlto ekonomistas pažymėjo, kad dabar dauguma Lietuvos įmonių nepražūtų, jeigu Rusijos rinka joms galutinai užsivertų.
„Nemažai Lietuvos įmonių tikrai žinotų, ką daryti, jeigu per vieną naktį Rusijos rinka apskritai užsidarytų. Šiandien jie tokius atsarginius variantus yra nusimatę ir tikrai nepražūtų. Be abejo, tai turėtų ekonominių pasekmių, pablogintų finansinius rodiklius, gal net verstų atleisti darbuotojus, tačiau tai jų tikrai nesužlugdytų“ – kalbėjo ekonomistas.
G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad Lietuvos eksporto akcentai pastaruoju metu pasikeitė – mes vis daugiau prekiaujame su Vakarų šalimis ir vis mažiau su Rusija.
Sankcijos Rusijai, anot jo, šiai šaliai atneš didesnius nuostolius nei Europos Sąjungai. Vertinama, kad sankcijos Rusijai šiais metais galėtų sumažinti jos BVP 1,5 proc., o kitais metais beveik 5 proc., kas esą reikštų Rusijos ekonomikos recesiją. Tuo tarpu Europos Sąjungai, G. Nausėdos teigimu, tai kainuotų 0,3-0,4 proc. BVP.
