G.Nausėda siūlo finansuoti gynybą ir iš Lietuvos valiutos atsargų: kiek jų yra?

Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos yra kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.

„Aš sakyčiau taip – šie pinigai galėtų taip pat būti panaudoti ir susieti su mūsų nacionalinės divizijos formavimu“, – interviu BNS sakė šalies vadovas.

„Supraskime vieną dalyką – šie pinigai, arba kaip rodo mūsų istorijos patirtis, juos tenka po to dažnai naudoti egzilyje (lot. exilium – priverstinis pasitraukimas iš savo krašto – BNS) egzistuojančiai Vyriausybei išlaikyti. Tai man nesinorėtų, kad reikėtų finansuoti egzilyje egzistuojančios Vyriausybės išlaikymą, o kad tie pinigai būtų panaudojami taip, kad egzilyje Lietuvos Vyriausybės niekada nebebūtų. Tokia yra mūsų užduotis“, – pridūrė jis.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026-2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.

Pasak G.Nausėdos, divizijai reikia apie 12-13 mlrd. eurų papildomų lėšų.

Pasak G.Nausėdos, divizijai reikia apie 12-13 mlrd. eurų papildomų lėšų.

Jis taip pat siūlo šiuos pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

„(...) neturėtume užsižaisti su 5,5 proc. BVP, nes pats svarbiausias rodiklis yra 12 ar 13 mlrd. eurų, nes tankus mes pirksime ne už 5,5 proc. BVP, o pirksime už labai konkrečius pinigus, kurie išreiškiami eurais ir centais“, – kalbėjo prezidentas.