02 13 /09:18

G.Paluckas: Lietuva tikrai turės didesnį deficitą nei leidžia Mastrichto kriterijai

Ieškant šaltinių didesniam gynybos finansavimui, Lietuva tikrai pažeis Mastrichto kriterijų viršydama dabar nustatytą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą, sako premjeras Gintautas Paluckas. Jis teigia tikintis, jog Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba sutars dėl šios taisyklės moratoriumo ir netaikys jokių apribojimų ar nuobaudų šaliai.
Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

Jo teigimu, kiek tiksliai deficitas viršys fiskalinės drausmės kriterijus, paaiškės parengus 2026 metų biudžeto projektą.

„Šnekant su Ursula von der Leyen (Europos Komisijos pirmininke – BNS) sekmadienį ne prašiau, o informavau, kad Lietuva, o kartu ir kitos regiono valstybės, tikrai pažeis vadinamąją biudžeto deficito taisyklę, todėl, kad mums reikalingi struktūriniai pokyčiai gynybos srityje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė G.Paluckas.

„Bus paruoštas 2026 metų biudžeto projektas, tada ir pamatysime. Bus įvertintas ir šalies ekonomikos augimas bei papildomos pajamos iš šio augimo, galų gale mokestinių pakeitimų efektas kiek momentiškai jau 2026 metais pildytų biudžeto pajamas. Yra ir kitų sprendimų, kurie turės įtakos“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Jis teigė tikįs, jog Europos Sąjunga sutars lanksčiau vertinti Mastrichto kriterijus, jei biudžeto deficitas viršijamas dėl išlaidų gynybai.

„Pagal Mastrichto kriterijus, jei vienoje ar kitoje srityje siekiami struktūriniai pokyčiai, paprastai tai socialinė sritis, (...) toks deficito viršijimas yra galimas. Galų gale, pati Europos Komisija pajėgi pasiekti, kad Europos Vadovų Taryba sutartų dėl tam tikro moratoriumo dėl biudžeto deficito taisyklės taikymo. Tai tikrai padėtų Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms“, – kalbėjo premjeras.

„Šitą klausimą, manau, pajėgsime išspręsti europiniu mastu. O jei nepavyktų, Lietuva vis tiek eis tuo keliu (peržengs 3 proc. deficito ribą – BNS). Komisija privalo suprasti, jog negali taikyti jokių apribojimų ar nuobaudų šalims, kurios rūpinasi ir visos Europos saugumu“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Europos finansų ministrai dar pernai sutarė, kad EK papildomas išlaidas gynybai vertintų kaip faktorių, dėl kurių nebūtų nustatomas pažeidimas, jei biudžeto deficitas viršytų 3 proc. BVP. Vis tik šiuo metu dar trūksta teisinio aiškumo. Už gynybą ir kosmosą atsakingas komisaras Andrius Kubilius yra pažadėjęs jo siekti.

Valstybės gynimo taryba sausį nusprendė, kad nacionalinės divizijos ir likusios Lietuvos kariuomenės operacinių pajėgumų vystymui tarp 2025 ir 2030 metų krašto apsaugai reikalinga tarp 12 ir 14 mlrd. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos
Reklama
6 Juodkalnijos perlai – kurį kurortą rinksitės jūs?
Reklama
Geras regėjimas be akinių ir kontaktinių lęšių – tik 699 Eur abiems akims, operaciją atliekant Vilniaus klinikoje „Naujas regėjimas“
Reklama
Gyvenimas ant upės kranto – Nemuno vingyje iškilo 38 sklypų kvartalas „Druskininkų slėnis“