Pasak advokatės, įprastai dirbant 40 valandų per savaitę, dirbant viršvalandžius, šį laiką galima pratęsti iki 48 valandų, o dirbant pagal suminę darbo apskaitą – iki 52 valandų. Tačiau yra vienas teisėtas būdas prailginti darbuotojo darbo savaitę iki 60 valandų ir tai nebūtų viršvalandžiai.
Anot E.Kiznės, darbuotojas ir darbdavys gali sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo ir taip pailginti darbuotojo dienos darbo laiką. Susitarimas sudaromas remiantis Darbo kodekso 35 str.
Ką būtina žinoti?
Darbo kodeksas darbo valandas riboja ir numato, kad darbo laikas, įskaitant ir viršvalandžius, ir darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
„Taigi jei darbuotojas nedirba viršvalandžių, o jo įprastas darbo laikas – aštuonios valandos per dieną, penkių darbo dienų savaitė, tai pagal susitarimą dėl papildomo darbo jis gali papildomai dirbti iki keturių valandų per dieną ir iki 20 valandų per savaitę“, – aiškino E.Kiznė.
Pasak jos, susitarimas dėl papildomo darbo yra sudaromas, kai darbuotojas dirba kitą darbo funkciją, nei numatyta jo darbo sutartyje.
„Tiesa, galima susitarti ir dėl tos pačios darbo funkcijos atlikimo terminuotai ar neterminuotai, tuomet galioja tos pačios taisyklės, tik susitarimas vadinamas „dėl darbo masto padidinimo“, – teigė E.Kiznė.
Anot advokatės, darbdaviams gera žinia ta, kad papildomas darbas nėra laikomas viršvalandžiais, todėl jam netaikomas viršvalandinio darbo apmokėjimas.
„Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl abiem pusėm tinkamo apmokėjimo už papildomą darbą“, – nurodė ji.
Advokatė taip pat pažymėjo, kad susitarimą dėl papildomo darbo bet kuri darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Tad, jei darbuotojas ar darbdavys nepageidauja tęsti papildomo darbo, pakanka pateikti rašytinį pareiškimą.
