Atsidūrusieji prie bankroto ribos į prarają paskui save nusitempia ir valstybei nesumokėtų mokesčių milijonus. Tad abi pusės turėtų būti suinteresuotos atidėti mokestinę nepriemoką ir suteikti mokesčių mokėtojui galimybę atsistoti ant kojų. Finansų ministerija ir VMI šios galimybės neneigia. Tačiau, anot LŽ pašnekovų, šis gelbėjimo ratas padėtų tik tada, jei sąlygos gauti mokestinę paskolą būtų liberalesnės, o verslininkams skolinga valstybė – garbingesnė partnerė.
Faktai:
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) LŽ pateiktais duomenimis, per 2008 metų tris ketvirčius buvo sudarytos 107 mokestinių paskolų sutartys, kuriomis buvo atidėtas 2 mln. 816,4 tūkst. litų mokestinių nepriemokų mokėjimas.
2008 metų pirmąjį ketvirtį mokestinių paskolų sutarčių buvo 21 (už 126,5 tūkst. litų), antrąjį ketvirtį – 43 (už 947,8 tūkst. litų), trečiąjį ketvirtį – 43 (už 1 mln. 742,1 tūkst. litų).
Statistika rodo, kad prašančiųjų atidėti mokesčių nepriemoką valstybei daugėja. Šiemet vos sausiui įpusėjus jau patenkinti 9 mokesčių mokėtojų prašymai atidėti 1 mln. 751,2 tūkst. litų mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus.
Atsidūrusieji prie bankroto ribos į prarają paskui save nusitempia ir valstybei nesumokėtų mokesčių milijonus.
Tačiau ne visiems, „paėmusiems“ tokias mokestines paskolas iš VMI, pasiseka sėkmingai jas grąžinti. 2008 metais per tris ketvirčius VMI nutraukė 7 mokestinės paskolos sutartis dėl to, kad mokesčių mokėtojai nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Tai reiškia – vėl delsė atsiskaityti su valstybe.
Pardavė pusę turto
Nenorėjusi viešai skelbti savo pavardės verslininkė Rasa iš Vilniaus dar pernai kreipėsi į mokesčių administratorių prašydama atidėti jai apie 50 tūkst. litų mokestinę nepriemoką. „Kaip ir reikalaujama, pateikiau dokumentus, pagrindžiančius, kad įsipareigojimus galėsiu vykdyti. Užsakovų dar turėjome užtektinai, tad kaip nors dar būtume išsisukę, tačiau ši viltis sudužo, kai įvertinti patiriamų sunkumų į biurą atvyko VMI specialistai. Jiems pasirodė, kad mano automobilis per brangus, per naujas įmonės transporto parkas, per gerai suremontuotas biuras, per nauja jame esanti technika. Buvo pasiūlyta turtą parduoti ir atsiskaityti su valstybe. Mokestinė paskola, kuri būtų leidusi po truputį atsistoti ant kojų, nebuvo suteikta“, – LŽ dėstė verslininkė. Jai neliko kitos išeities, kaip tik parduoti prieš metus įsigytus tris įmonės automobilius, išnuomoti dalį biuro ir atleisti keturis darbuotojus. „Taip skola valstybei buvo sumokėta, tačiau teko žengti didelį žingsnį atgal, o optimizavus veiklą šiuo metu gaunamas pelnas vos dengia turimas išlaidas“, – sakė ji.
Nevienodos skolininkų sąlygos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas LŽ sakė, kad turint tik vieną priemonę, esant tokiai šiandienei situacijai, verslo išgelbėti neįmanoma. „Šiuo metu norint, kad būtų atidėtas mokesčių mokėjimas, prireikia daug pastangų siekiant mokesčių administratoriui įrodyti, kad įmonei tikrai finansiškai labai sunku. Manau, ši tvarka turėtų būti liberalesnė“, – teigė S.Besagirskas.
Pasak jo, praktika yra tokia, kad iš finansinių sunkumų turinčių, tarp bankroto ir išgyvenimo balansuojančių įmonių tiek „Sodra“, tiek VMI stengiasi kuo greičiau išplėšti joms nesumokėtas lėšas.
Anot jo, mokestinės paskolos nėra populiarios, nes įmonę užgriūva papildoma administracinė našta. „Jeigu verslas neturėjo baudų už piktnaudžiavimą mokesčiais ir visada juos laiku mokėjo, esant dabartiniam sunkmečiui, reikėtų supaprastinti vieno ar kito mokesčio atidėjimo procedūrą. Nors kai kuriais atvejais verslininkai gali sumokėti mokesčius ir juos sumoka iš paskutiniųjų, tačiau bent šiek tiek juos atidėjus būtų naudinga tiek pačiam verslui, tiek valstybei. Iš turimų lėšų dar būtų įmanoma plėtoti veiklą“, – pažymi pašnekovas.
Pasak jo, praktika yra tokia, kad iš finansinių sunkumų turinčių, tarp bankroto ir išgyvenimo balansuojančių įmonių tiek „Sodra“, tiek VMI stengiasi kuo greičiau išplėšti joms nesumokėtas lėšas.
„Kitas atvejis, kai įmonė mokesčių nesumoka todėl, kad su ja laiku neatsiskaito pati valstybė. Šiais atvejais verslui mokesčių mokėjimas turėtų būti atidedamas automatiškai. Taip pat turėtų būti suvienodinta našta įmonėms ir valstybei. Pavyzdžiui, jeigu įmonė skolinga valstybei, už kiekvieną uždelstą dieną ji moka 0,04 proc. delspinigių, o jeigu valstybė neatsiskaito su ūkio subjektu ir šis kreipiasi į teismą, verslas gali iš valstybės prisiteisti vos 5 proc. metinių palūkanų. Delspinigių skaičiavimo dydžius reikėtų suvienodinti“, – dėstė S.Besagirskas.
Jis įsitikinęs, kad jeigu įmonės mokesčių skolos priežastis yra jai valstybės laiku nevykdomi įsipareigojimai, šią ydingą nuostatą reikia nedelsiant keisti.
Tokios nuomonės laikosi ir LŽ pakalbintas Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas. „Jeigu verslui yra skolinga valstybė ir jis dėl to negali laiku sumokėti mokesčių, tam, kad jie būtų atidėti, turėtų nereikėti jokių įrodymų“, – sakė jis.
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius LŽ teigė, kad mokesčių atidėjimas – tik stambiajam verslui. „Mažieji kaip negavo, taip ir negaus jokio „išrišimo“ – jiems priskaičiuojamos mokesčių nemokėjimo baudos, o galutinai numarinę net su malonumu patrypia ant grabo“, – emocijų neslėpė pašnekovas.
