„Negalime mes Pakruojo rajono agrarinėse teritorijose ir uosto teritorijoje taikyti tų pačių teritorijų planavimo įstatymų, tų pačių terminų, standartų. Atskirkime prioritetus, kur auksinė višta, o kur šiaip peniukšlis lėtai augantis“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje sakė E.Gentvilas.
Jis teigė, kad valstybinės svarbos statuso suteikimas suteiks galimybę lengvatine tvarka vykdyti kai kuriuos teritorijų planavimo procedūras, paprasčiau paimti žemę valstybės reikmėms. „Beje, galiu pasakyti, kad Vyriausybėje, praėjusią savaitę priiminant sprendimą dėl valstybinės reikšmės objekto statuso suteikimo, buvo krizenama prisiminant, kad Gariūnams jau seniai suteikta“, – sakė E.Gentvilas.
Atsakomybę už valstybinės svarbos objekto statuso suteikimą Gariūnams iškart prisiėmė buvęs Ūkio ministerijos sekretorius, dabar Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gediminas Rainys. „Dėl Gariūnų turiu aš atsakyti, kadangi tai mano darbas. Ministro Uspaskicho (dabar europarlamentaro, Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho – BNS) nurodymą įvykdžiau taip, kaip pasakė. Kadangi ministras yra ministras“, – teigė G.Rainys.
Jo nuomone, Gariūnams toks statusas reiškė žemės paėmimą be aukciono, o Klaipėdos jūrų uostui toks sprendimas yra labiau svarbus rinkodaros prasme. Tuo tarpu E.Gentvilo tvirtinimu, jūrų uostas turi teritorinių problemų.
„Uostas įrėmintas, miestas apsupęs. Kalbamės dėl keleto hektarų ir reikia pripažinti, po Nepriklausomybės nebuvo nė vieno sprendimo, kad, Vyriausybės nutarimu priskyrus uostui rezervinę teritoriją, ji būtų priskirta teisinga. Tai, pasirodo, neturi teritorinių sąsajų su uostu, kas privaloma pagal įstatymą. Sako, keliu jungiasi, tai atleiskite, Grigiškės taip pat keliu jungiasi su Klaipėdos jūrų uostu. Tokią logiką galėtume bet kur naudoti“, – teigė E.Gentvilas.
Anot jo, kartą buvo, kad Vyriausybės sprendimas dėl rezervinės teritorijos priskyrimo nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Vyriausybė spalio pabaigoje valstybei svarbiu projektu pripažino Rytų–Vakarų transporto koridorių, kurio dalimi yra pagrindinė Lietuvos transporto arterija – Klaipėdos jūrų uostas su jam priklausančia infrastruktūra, geležinkeliu bei automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Šiam koridoriui taip pat priklausys ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje planuojami statyti viešieji logistikos centrai.
Tikimasi, kad koridorius prasidės Kinijoje, Kazachstane ir drieksis iki Klaipėdos jūrų uosto. Valstybei svarbaus projekto statusas bus svarbus ateityje pritaikant jam supaprastintas procedūras, paimant žemę visuomenės reikmėms, pritraukiant tiek Europos Sąjungos, tiek privataus kapitalo lėšas.
