Apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas, kuris buvo matuotas apklausiant Lietuvos įmonių vadovus, rodo, kad reikšminga dalis darbdavių (38 proc.) ketina didinti darbuotojų skaičių. Optimistiškiausiai yra nusiteikę maisto ir metalo pramonės įmonių vadovai.
Įmonių sprendimą samdyti naujų darbuotojų lemia šių metų palankios apdirbamosios pramonės plėtros tendencijos, optimistiniai naujų užsakymų lygio duomenys, santykinai aukštas gamintojų optimizmo lygis, liudijantis apie tolesnę pramonės plėtrą šių metų trečiąjį ketvirtį.
Tiesa, didžioji dalis darbdavių (55 proc.) pokyčių nežada.
34 proc. apklaustų vadovų ketina laipsniškai didinti darbuotojų algas. Didžiausios įtakos atlyginimų augimui turės sparti apdirbamosios pramonės plėtra, naujų užsakymų tendencijos, didelė kvalifikuotų specialistų paklausa.
„Atlyginimų tempo didėjimas paspartėjo tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje ir tai teigiamai veikia gyventojų perkamąją galią“, – sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, 64 proc. darbdavių atlyginimų didinti neketina.
Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai trečiajam šių metų ketvirčiui yra optimistiški – lūkesčių indeksas siekia 76 punktus ir net 26 viršija kritinę ribą, skiriančią gamybos plėtrą nuo susitraukimo.
„Mūsų tyrimas nerodo jokios antrosios krizės bangos Lietuvoje“, – sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu augs neterminuotų sutarčių skaičius. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, darbo pasiūlymų neterminuotam laikotarpiui padidėjo 19 proc., o pasiūlymų skaičius terminuotam laikotarpiui smuko 27 proc.
Kita vertus, užimtumo didėjimą pramonėje, kaip ir anksčiau, artimiausiu metu ribos komplikuota padėtis užsienio rinkose (o ypač pagilėjusi euro zonos skolų krizė), kas dalį respondentų skatina laikytis konservatyvios pozicijos įdarbinimo ir investicijų atžvilgiu.
Tačiau A.Izgorodinas įžvelgia dvi dideles grėsmes Lietuvos ekonomikai. Tai politikų gąsdinimai antrąja krizės banga ir nevaldomai kylančios energetinių išteklių kainos. Dėl pasikartosiančios krizės, LPK analitiko teigimu, nerimauti nereikėtų. Tuo metu tikroji Lietuvos krizė esą nekontroliuojamai didėjančios dujų ir šildymo kainos.
„Sulėtėjo maisto produktų infliacija ir tai yra gerai, nes tam išleidžiame 26 proc. savo išlaidų. Tačiau matome spartų vandens, dujų, elektros išteklių brangimą, o tam skiriame 13 proc. savo išlaidų“, – žurnalistams antradienį sakė A.Izgorodinas.
Kitą šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina augs 4 proc., o nuo liepos pirmosios jau penktadaliu brango dujos. Tai neigiamai veiks vartotojų perkamąją galią, taigi ir lėtins vidaus vartojimo tempo atsigavimą.
Tarp gąsdinančiųjų antrąja krizės banga – ir prezidentė Dalia Grybauskaitė
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad antroji krizės banga Lietuvą neabejotinai pasieks. Jos teigimu, šį kartą, kaip ir pirmosios krizės atveju, pagrindinės priežastys bus išorinės.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./ |
„Nes Lietuvos ekonomika maža, labai atvira ir priklausoma nuo to, kad vyksta aplink. Ypač nuo to, kas vyksta Europoje. Mūsų pagrindiniai partneriais ir tuo, nuo ko priklauso mūsų ekonomika, yra Vokietija ir pagrindiniai mūsų partneriai Rytuose. Nuo to, kas vyks Rusijoje, kas vyks Vokietijoje, priklausys pagrindiniai mūsų rodikliai. Taigi išoriniai faktoriai čia bus svarbiausi“, – interviu LTV laidoje „Teisė žinoti“ sakė prezidentė.
Nepaisant to, kad Lietuva yra minima kaip pavyzdys kai kurioms pietinėms valstybėms, tai esą greitai gali pasikeisti, jei Lietuvai bus smogta iš išorės.
„Šitie perspėjimai yra iš tikrųjų perspėjimai, kad populizmui, tuštiems pažadams vietos ir erdvės visiškai nėra. Ir todėl tie, kas dabar kalba prieš rinkimus ir žada, turi suprasti, kad pažadams vietos nėra. Ir žadėti, ko negalima įvykdyti, tai žmonių tiesioginė apgaulė arba valstybės žlugdymas. Todėl visi politikai, kurie dabar eina į rinkimus, turi suprasti, kad Lietuva vienaip ar kitaip tikrai pajus antrą sunkmečio bangą. Ir kad Vyriausybė, kuri ateis, turės ne ką lengvesnes, o tikrai sudėtingas tarptautines ir vidines sąlygas savo darbui. Todėl ir siekimas valdžios turi būti labai atsakingas. Valdžia šį rudenį nebus saldi“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
