„Dabar jau žinomi teritorijų plotai, krantinių ilgiai, bangolaužių konstrukcija, o prieš keturis mėnesius kalbėta tik apie molų ilgį ir kad tai kainuotų pusantro milijardo. Paskui buvo kuriami priešprojektiniai brėžiniai, nustatyti pločiai, gyliai, detali molų konstrukcija, todėl dabar kalbama apie milijardą. Žinoma, kitąkart skaičiuojant kaina gali ir padidėti“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Klaipėdos uosto direkcija gruodžio pabaigoje iš konsultantų turėtų gauti giliavandenio uosto galimybių studijos galutines išvadas. Šį darbą atliekančios bendrovės „Inros Lackner“, „Ernst & Young Baltic“, „Sia Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ dabar išsamiau tyrinėja Būtingės variantą. Atlikus strateginių pasekmių aplinkai vertinimą ir ištyrus poveikį aplinkai turėtų paaiškėti, ar naują uostą ten įmanoma ir verta projektuoti, kad jau 2019–2020 metais jame švartuotųsi pirmieji laivai.
Valdžios atstovai kol kas nenurodo, kokiomis lėšomis bus finansuojamas antrojo šalies jūrų uosto projektas ir kada galėtų prasidėti statybos. Susisiekimo ministerija neatmeta, kad naująjį uostą statyti ir valdyti galėtų ne vien valstybė – tam esą būtų pritraukiamas ir privatus kapitalas.
