Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gitanas Nausėda: Estijos ekonomika smunka kaip prieš 2008 metų krizę

Gitanas Nausėda
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Gitanas Nausėda: Estijos ekonomika smunka kaip prieš 2008 metų krizę
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Estijos ekonomika smunka. Gitanui Nausėdai, SEB banko prezidento patarėjui, situacija Estijoje primena 2008 metus – finansų krizės išvakares. Ketvirtadienį, pristatydamas ketvirtinę makroekonomikos apžvalgą, jis klausė, ar gali krizė iš Estijos ateiti į Lietuvą po 6–9 mėnesių?

Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuostolį, G.Nausėdos teigimu, lemia visų pirma svarbiausių prekybos partnerių ekonomikos problemos. Pavyzdžiui, pastaruoju metu prastai sekasi Suomijai, kurios problemos yra susijusios ir su Rusijos rinka.

Kitas veiksnys, sunkiai pritaikomas Lietuvai, yra faktas, kad Estijoje jau ilgą laiką darbo užmokestis auga greičiau nei darbo našumas.

Kitas veiksnys, sunkiai pritaikomas Lietuvai, yra faktas, kad Estijoje jau ilgą laiką darbo užmokestis auga greičiau nei darbo našumas.

Be to, Estijos eksporto nuosmukis sudavė skaudų smūgį ir transporto sektoriui. Pastaruoju metu keičiasi ir nekilnojamojo turto kainos. Po krizės Estijos būsto rinka atsigavo labai greitai, daug greičiau nei Lietuvoje, todėl dabar atsigavimo poveikis silpsta: „Matyti rinkos pervargimo požymių. Jeigu euro įvedimas turėjo teigiamo poveikio, tai poveikis pradeda blėsti.“

Estija kankinasi ir dėl energijos importo padidėjimo. Padidėjęs energijos išteklių importas pakeitė dalį vietinės gamybos.

G.Nausėda pabrėžė, Lietuvos eksporto struktūra šiuo metu yra palankesnė nei Estijos.

Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 1,4 proc. Preliminariai skelbta, kad ūkio nuosmukis spalio–kovo mėnesiais sudarė 1,9 procento. BVP galiojančiomis kainomis pirmąjį ketvirtį sudarė 4,4 mlrd. eurų.

Palyginti su 2013 metų ketvirtuoju ketvirčiu, BVP, pakoreguotas atsižvelgiant į sezoniškumą ir kalendorinius veiksnius, sumenko 0,7 procento.

Nors užsienio paklausa buvo silpna, vidaus paklausa didėjo. Vidaus paklausa realiosiomis kainomis sausio-kovo mėnesiais padidėjo 2,1 proc., o namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos realiosiomis kainomis išaugo 2,3 procento.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką